Televizijos ONT pranešime teigiama, kad A. Lukašenką sakė M. Pompeo, esą Baltarusijoje šiuo metu „aktyviai vyksta nacionalinis dialogas“.

ONT taip pat nurodė, kad A. Lukašenka pokalbio metu pabrėžė, jog Rusija yra pagrindinė Minsko sąjungininkė ir atkreipė dėmesį į paramą, kurią Maskva šiuo metu teikia Baltarusijai.

„Tuo pačiu, kaip buvo pažymėta, Rusija nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus. Tačiau [abi] šalys pasiruošusios reaguoti į kylančias išorines grėsmes“, – A. Lukašenkos žodžius citavo televizija.

„Konkrečiai, remiantis KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) sutartimi dėl bendros erdvės gynybos, išorinės agresijos iš Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių pusės atveju Baltarusija ir Rusija bus priverstos reaguoti“, – pokalbį citavo Baltarusijos prezidentūrai artimas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Pul pervogo“.

„Nei iš NATO, nei iš Lenkijos ar Lietuvos tokios grėsmės nereikia baimintis, nes ji neegzistuoja“, – M. Pompeo atsakymą A. Lukašenkai citavo kanalas.

Nei iš NATO, nei iš Lenkijos ar Lietuvos tokios grėsmės nereikia baimintis, nes ji neegzistuoja.

A. Lukašenka ne kartą kaltino Lietuvą ir Lenkiją, esą jos kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus, o NATO vadino grėsme.

Lietuvos valdžios atstovai teigia, kad visuomenės pasitikėjimą visiškai praradęs A. Lukašenka tiesiog dirbtinai ieško priešų.

Baltarusiją jau trečią mėnesį krečia protestai prieš autoritarinį lyderį A. Lukašenką, oficialiai paskelbtą rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų laimėtoju. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais. Vakarų šalys paskelbė sankcijų Minsko režimui.

Televizijos pranešime sakoma, kad A. Lukašanka tikino M. Pompeo, jog Baltarusija pasisako „už taikų ir ramų visų konfliktų sprendimą“.

„Dar viena pokalbio tema tapo vieno JAV piliečio Baltarusijoje likimas“, – nurodė ONT.

A. Lukašenka taip pat sakė, kad Minskas atidžiai stebi JAV prezidento rinkimų kampaniją ir palinkėjo sėkmės perrinkimo siekiančiam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Tuo metu Minske lietingą šeštadienį keli šimtai moterų surengė naujas eitynes, reikalaudamos nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujančio A. Lukašenkos atsistatydinimo. Panašių mažesnių demonstracijų buvo surengta ir kituose Baltarusijos miestuose.

Nuo šių masinių opozicijos protestų pradžios Baltarusijoje rugpjūčio mėnesį A. Lukašanka ne kartą kaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes kurstant neramumus jo šalyje.

Kasdieniai protestai Baltarusijoje tęsėsi nepaisant demonstrantų areštų ir bauginimų bei neretai prasiverždavusio milicijos smurto. Didžiausios demonstracijos paprastai vykdavo savaitgaliais, kai kuriose jų susirinkdavo apie 100 tūkst. ir daugiau žmonių. Kitas didelis protestas turėtų įvykti sekmadienį, kai sukaks opozicinės Koordinacinės tarybos paskelbto „liaudies ultimatumo“, reikalaujančio A. Lukašenkos atsistatydinimo, terminas.

Tuo metu sekmadienį sostinėje planuotas A. Lukašenkos šalininkų mitingas, kuriame esą turėjo dalyvauti iki 300 tūkst. žmonių, buvo atšauktas – anot prezidento, kad „nebūtų paralyžiuotas Minskas“ ir kad „nesugebėsime užtikrinti saugumo“.

JAV ir Europos Sąjunga rugpjūtį Baltarusijoje vykusius rinkimus pasmerkė kaip nesąžiningus ir nelaisvus, taip pat paskelbė sankcijų aukšto rango Minsko režimo pareigūnams, kaltinamiems balsų manipuliavimu ir smurtu prieš taikius protestuotojus.