„Aš iki šiol laikiausi tokios politikos – mes vieni kitiems artimos tautos, mes – kaimynai ir tai duota Dievo. Tuo viskas ir pasakyta. Dabar Vakarai rėkia: karas, karas. Paklausykite: jei planuotume karą prieš Ukrainą, visai kitaip elgtųsi masinės informacijos priemonės, o tik prityla iš Amerikos signalai – vėl kaitinama isterija“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Nuo Baltarusijos pietinės sienos Kijevas pasiekiamas ranka – vos už 75 kilometrų. Pirmadienį būtent į Kijevą atskrido Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Derybos su Volodymyru Zelenskiu vyko už uždarų durų.

Aš iki šiol laikiausi tokios politikos – mes vieni kitiems artimos tautos, mes – kaimynai ir tai duota Dievo.

Kijevas nepatenkintas, kad Berlynas iki šiol atsisako tiekti Ukrainai ginkluotę, o ją tiekia net Baltijos šalys. „Mums, Ukrainai, reikia didesnės partnerių paramos – ir saugumo, ir ekonominės, ir energetinės. Apie tai kalbėjome su O. Scholzu“, – sakė V. Zelenskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Po derybų, antradienį, O. Scholzas atskrido į Maskvą pas Vladimirą Putiną. Bet aną savaitę abi sostines aplankęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas liko nieko nepešęs. Pasak apžvalgininkų, įžengė į lokio urvą ir buvo apdraskytas.

Tuo metu antrą kadenciją dirbti perrinktas Vokietijos prezidentas jau kreipėsi į V. Putiną. „Kreipiuosi į V. Putiną – atlaisvinkite kilpą, užnertą ant Ukrainos kaklo. Prisijunkite prie mūsų ieškodami kelio, kad būtų išsaugota taika Europoje“, – kalbėjo Frankas-Walteris Steinmeieris.

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas, sėdęs prie ilgo stalo priešais prezidentą V. Putiną, pabrėžė – dar yra šansas susitarti su Vakarais. Kremlius vis dar nori garantijų, kad Ukrainai durys į NATO bus užtrenktos.

„Mūsų nuoseklus aiškinamasis darbas ir pasiryžimas išklausyti kontrargumentus. Dar toli gražu neišsemta. Derybos išties neturėtų tęstis amžinai, bet siūlyčiau jas tęsti ir intensyvinti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.

O. Scholzas prieš savaitę lankydamasis už Atlanto, pas JAV prezidentą Joe Bideną, anot politologų, padarė rimtą klaidą – griežtai nepagrasino, kad išvis nepaleis dujotiekio „Nord Stream 2“.

„Dėl „Nord Stream 2“ turėjo būti aiškiai pareikšta: jei bus karinė intervencija, „Nord Stream 2“ nebus paleistas. To O Scholzas nepasakė, o tik J. Bidenas“, – teigė „German Marshall Fund“ analitikas Markus Ziener.

V. Putiną atsitraukti nuo „bedugnės krašto“ ragino ir britų premjeras. „Esame ant prarajos krašto, bet prezidentas V. Putinas dar turi laiko atsitraukti“, – sakė Borisas Johnsonas.

Draudimo bendrovės atsisako dengti virš Ukrainos skrendančių vežėjų draudiminius įvykius. Tad oro linijos privengia skydžių virš Ukrainos rytų ir virš Juodosios jūros. Ten vyksta rusų raketų ir artilerijos pratybos.