Apie 62-ejų „Wagner“ savininko išsiuntimą į Baltarusiją anksčiau buvo paskelbęs Kremlius. Tai buvo susitarimo, kuriuo buvo užbaigtas trumpalaikis ginkluotas maištas Rusijoje, dalis.
„Saugumo garantijos, kaip jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) vakar pažadėjo, buvo suteiktos. Matau, kad Prigožinas jau skrenda šiuo lėktuvu. Taip, iš tiesų jis šiandien yra Baltarusijoje. Kaip ir žadėjau, jei jie nori pas mus pabūti kurį laiką, mes padėsime. Žinoma, jų („Wagner“) lėšomis“, – sakė A. Lukašenka.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad rengiamasi perduoti „Wagner“ sunkiąją ginkluotę Rusijos kariuomenei. J. Prigožinas šio žingsnio nepatvirtino.
Anksčiau antradienį Rusijos institucijos pranešė, kad nutraukė baudžiamąją bylą dėl maišto „Wagner“ atžvilgiu, o J. Prigožinui ar jo kariams nėra pateikta jokių kaltinimų.
Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešė, kad atlikusi tyrimą nustatė, jog maišto, kuris truko mažiau nei parą, dalyviai „nutraukė veiklą, nukreiptą į nusikaltimo padarymą“, todėl byla nebebus nagrinėjama.
Antradienio įvykiai buvo naujausi posūkiai stulbinančių įvykių serijoje. Maištas sukėlė kol kas didžiausią grėsmę prezidento Vladimiro Putino valdžiai 16 mėnesių trunkančio karo Ukrainoje akivaizdoje.
Savaitgalį Kremlius pažadėjo nebausti J. Prigožino ir jo karių po to, kai šeštadienį jis sustabdė maištą, nors V. Putinas pavadino juos išdavikais, o institucijos skubiai sustiprino Maskvos gynybą, maištininkams artėjant prie sostinės.
Tuo metu nebuvo žinoma konkreti J. Prigožino buvimo vieta.
Už ginkluoto maišto rengimą Rusijoje gresia iki 20 metų kalėjimo. J. Prigožinas išvengė baudžiamojo persekiojimo, o tai labai skiriasi nuo to, kaip Kremlius elgiasi su antivyriausybinių protestų dalyviais Rusijoje, kur daugelis opozicijos veikėjų buvo nuteisti ilgomis bausmėmis liūdnai pagarsėjusiose kolonijose.
„Kels grėsmę Baltarusijai ir kaimynams“
A. Lukašenka, 29 metus geležine ranka valdantis Baltarusiją, negailestingai slopinantis kitaminčius ir besikliaujantis Rusijos subsidijomis bei politine parama, šį maištą vaizdavo kaip naujausią J. Prigožino ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu priešpriešą.
Jų seniai užsitęsusi asmeninė nesantaika kartais užvirdavo, o J. Prigožinas sakė, kad savo veiksmais siekė nuversti S. Šoigu, o ne V. Putiną.
A. Lukašenka maištą Rusijoje įvardijo kaip didelę grėsmę, sakydamas, kad tuo metu jis buvo davęs įsakymus dėl Baltarusijoskariuomenės kovinės parengties.
A. Lukašenka sakė raginęs V. Putiną neskubėti audringai reaguoti ir pridūrė, kad konfliktas su „Wagner“ galėjo tapti nekontroliuojamas.
Kaip ir V. Putinas, A. Lukašenka karą Ukrainoje vadina egzistencinę grėsmę Rusijai, sakydamas: „Jei Rusija žlugs, mes liksime po griuvėsiais, visi mirsime.“
Išvakarėse paskelbtame garso pranešime J. Prigožinas sakė, kad Baltarusijos vadovybė pasiūlė sprendimus, kurie leistų „Wagner“ veikti „teisėtoje jurisdikcijoje“, tačiau nebuvo aišku, ką tai reiškia.
A. Lukašenka sakė, kad nėra pagrindo baimintis dėl „Wagner“ buvimo jo šalyje, nors Rusijoje pastaruoju metu būta atvejų, kai „Wagner“ užverbuoti nuteistieji buvo įtariami smurtiniais nusikaltimais.
„Wagner“ kariai turi neįkainojamų karinių žinių ir patirties, kuria gali pasidalyti su Baltarusija, kalbėjo A. Lukašenka per susitikimą su savo gynybos ministru.
Tačiau tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, metusi iššūkį A. Lukašenkai per 2020 metų rinkimus, kurie opozicijos ir Vakarų laikomi suklastotais, pareiškė, kad „Wagner“ kariai kels grėsmę šaliai ir jos kaimynėms.
„Baltarusiai nesveikina karo nusikaltėlio Prigožino, – sakė ji naujienų agentūrai „The Associated Press“. – Jei „Wagner“ įkurs karines bazes mūsų teritorijoje, tai kels naują grėsmę mūsų suverenitetui ir mūsų kaimynams.“
