M. Anderson tapo pirmąja moterimi Švedijos premjero poste

M. Anderson tapo pirmąja moterimi Švedijos premjero poste.

54-erių M. Andersson keičia atsistatydinantį premjerą Stefaną Lofveną (Stefaną Lioveną), užsitikrinusi 117 parlamentarų paramą. Dar 57 įstatymų leidėjai susilaikė, o 174 balsavo „prieš“.

Pagal Švedijos sistemą kandidatui į ministrus pirmininkus nereikia parlamento daugumos palaikymo, tiesiog reikia, kad balsų „prieš“ nebūtų daugiau kaip pusė (175).

Tačiau M. Andersson balsavimo rezultatai neišgąsdino.

„Manau, kad vis tiek galėsiu vadovauti valstybei“, – po balsavimo sakė ji žurnalistams. – Manau, Švedija gali geriau.“

M. Andersson, anksčiau šį mėnesį perėmusi vadovavimą Socialdemokratų partijai, vėlai antradienį susitarė su Kairiąja partija didinti pensijas mainais į paramą jai per trečiadienio balsavimą.

Anksčiau M. Andersson parėmė Socialdemokratų koalicijos partneriai žalieji ir Centro partija.

„Ypatinga diena“

Nors Švedija jau seniai lyderiauja lyčių lygybės klausimais, jai dar nėra vadovavusi premjerė moteris.

A. Andersson šią dieną pavadino „ypatinga diena“, atėjusia praėjus šimtmečiui nuo to laiko, kai Švedija suteikė balsavimo teisę moterims.

Kitos Šiaurės Europos valstybės – Norvegija, Danija, Suomija ir Islandija – jau yra turėjusios moterų vyriausybės vadovių.

Tačiau pirmą nesėkmę M. Andersson patyrė dar prieš išrinkimą. Centro partija paskelbė, kad per balsavimą neprieštaraus M. Andersson paskyrimui, bet dėl nuolaidų Kairiajai partijai atšauks savo paramą vyriausybės biudžetui per kitą, vėliau trečiadienį rengiamą balsavimą.

Tai reiškia, kad M. Andersson tikriausiai turės valdyti su biudžetu, pateiktu opozicinės konservatyvios Nuosaikiųjų partijos, krikščionių demokratų ir kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijos.

Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pareiškė, kad socialdemokratai ir žalieji „beviltiškai“ laikosi valdžios.

„Jie negali patvirtinti savo politikos [parlamente], bet nori valdyti bet kokia kaina. Tai yra taip beviltiška“, – sakė jis naujienų agentūrai TT.

M. Andersson premjero įgaliojimus oficialiai perims ir savo vyriausybę pristatys penktadienį.

Septynerius metus Švedijos vyriausybei vadovavęs S. Lofvenas lapkričio 10 dieną Socialdemokratų partijos suvažiavime pasitraukė iš partijos vadovų, o vėliau – ir iš premjero posto. Tokio žingsnio buvo tikėtasi, nes juo S. Lofveno įpėdinei suteikiama pakankamai laiko pasirengti 2022 metų rugsėjį šalyje įvyksiantiems visuotiniams rinkimams.

Socialdemokratai pakeitė savo lyderį partijai artėjant prie žemiausių visų laikų populiarumo reitingų, iki kitų rinkimų likus mažiau nei metams.

Dešinioji opozicija, kuriai vadovauja konservatyvūs nuosaikieji, pastaraisiais metais savo politika priartėjo prie Švedijos demokratų partijos (SD), pasisakančios prieš imigraciją, ir tikisi vadovauti turėdami neoficialų jų palaikymą.

„Pragmatiška“ technokratė

Lapkričio pradžioje socialdemokratų lydere patvirtinta M. Andersson, buvusi jaunių plaukimo čempionė, dažnai vadinama „pragmatiška“ ir „technokratine biurokrate“, iškėlė tris politinius prioritetus.

Ji teigė norinti „atsiimti mokyklų, sveikatos priežiūros ir pagyvenusių žmonių slaugos demokratinę kontrolę“ ir atsitraukti nuo socialinės gerovės sektoriaus privatizavimo.

M. Andersson sakė, kad sieks paversti Švediją pavyzdžiu pasauliui kovos su klimato kaita srityje.

Ji pažadėjo užbaigti pastaraisiais metais šalį apėmusią segregaciją, šaudynes ir sprogdinimus, paprastai vykstančius tarp konkuruojančių gaujų suvedinėjant sąskaitas ar organizuotiems nusikaltėliams kovojant dėl narkotikų rinkos.

Smurtas daugiausiai pasireiškė skurdesniuose rajonuose, kur gyvena didelės migrantų bendruomenės, tačiau vis labiau plinta ir į kitas vietoves.

2020 metais šioje 10,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje per 366 susišaudymus žuvo 47 žmonės, rodo oficiali statistika.

Taip pat registruoti 107 sprogdinimai ir dar 102 pasikėsinimai sprogdinti.

Nusikalstamumas ir migracija turėtų būti bene didžiausią švedų susirūpinimą keliančiais klausimais per kitų metų rinkimus.

Lundo universiteto politologas Andersas Sannerstedtas (Andersas Sanerstetas) prognozuoja, kad varžybos bus labai įtemptos.

„Jau dabar keturios dešiniosios partijos turi 174 vietas (parlamente), o keturios į kairę esančios partijos turi 175 vietas. Naujausios apklausos rodo maždaug tą patį“, – sakė jis.

A. Sannerstedtas taip pat pažymėjo, kad nesitiki „jokių didelių pasikeitimų“ M. Andersson vadovaujamos vyriausybės politikoje.