Michailas Chodorkovskis kažkada turėjo daugiamilijardinį turtą, paskui daugiau kaip dešimtmetį praleido Rusijos kalėjimuose, o dabar jau kaip laisvas žmogus emigracijoje turi rasti sau naują vaidmenį.

Netikėtas M.Chodorkovskio paleidimas ir pervežimas į Vokietiją po Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės, yra naujausias posūkis nepaprastame staiga visų turtų netekusio žmogaus, kuris kažkada buvo vadinamas alternatyviu Rusijos lyderiu, gyvenime.

10 jo metų liūdnai pagarsėjusiuose Rusijos kalėjimuose, nuo Sibiro iki Karelijos, tapo žmogaus teisių erozijos V.Putino Rusijoje simboliu ir smarkiai pakenkė Rusijos įvaizdžiui užsienyje.

Dėl 550 mln. dolerių ieškinio neturėdamas galimybių grįžti į Rusiją, 50 metų M.Chodorkovskis per savo pirmą viešą pasirodymą Berlyne sakė, kad dirbs dėl savo šalies ateities ir kitų politinių kalinių paleidimo.

Kaip žmogus, kuris pastarąjį dešimtmetį kentė negailestingą Rusijos kalėjimų kasdienybę ir du kartus buvo nuteistas už nusikaltimus, kurių, kaip teigia, nepadarė, jis parodė neįtikėtinai mažai kartėlio.

Galbūt sekdamas tokių buvusių kalinių kaip Mahatma Gandhi (Mahatma Gandis) ir Nelsonas Mandela pavyzdžiu, jis neparodė pykčio savo Nemezidei V.Putinui ir atsisakė būti įtrauktas į kerštingas kalbas.

Kai kas spėjo, kad jis gali vaidinti tokį vaidmenį, kokį vaidino „Gulago archipelago“ autorius Aleksandras Solženicynas po savo prievartinės emigracijos iš Sovietų Sąjungos 1974 metais, kuri nesustabdė jo kampanijos dėl sąlygų buvusios SSRS kalėjimuose.

Nors vilkėjo nepriekaištingą verslo magnato stiliaus kostiumą, M.Chodorkovskis spinduliavo ramų disidento orumą ir pasitikėjimą. Tačiau jis sakė, jog dar per anksti planuoti, ką darys toliau.

„Galbūt keistokai skamba ... mūsų skubančiame pasaulyje, kad aš vos prieš 36 valandas pirmą kartą pasiekiau savo laisvę. Šiuo metu negalėjau kurti planų ateičiai“, - sakė jis.

Skrydis auštant korporacijos lėktuvu

M.Chodorkovskio, kaip naftos gigantės „Jukos“ - geriausiai valdytos rusų kompanijos - įkūrėjo ir vadovo, turtingas gyvenimas baigėsi auštant 2003 metų spalio 25 dieną.

Jo korporacijos lėktuvas nutūpė Sibiro mieste Novosibirske eiliniam degalų papildymui, jam skrendant į verslo susitikimą.

Ginkluoti saugumo tarnybos FST agentai įsiveržė į lėktuvą ir areštavo magnatą, pradėdami procesą, kuris po dvejų metų nulėmė jo aštuonerių metų kalėjimo bausmę dėl sukčiavimo ir vengimo mokėti mokesčius.

Per antrą teismo procesą, kurį kritikai vadina dar labiau abejotinu nei pirmąjį, M.Chodorkovskis vėl buvo nuteistas ir gavo antrą kalėjimo bausmę. Iš viso jis turėjo sėdėti 10 metų ir 10 mėnesių, o į laisvę turėjo išeiti 2014 metų rugpjūtį.

Per M.Chodorkovskio kalėjimo dešimtmetį Rusijos visuomenė pasikeitė taip, kad jis galėtų jos ir nebeatpažinti, jeigu kada nors grįžtų. Per tą laiką Rusijoje nepaprastai išaugo naudojimasis internetu ir ėmė rastis nauja vidurinė klasė.

Tačiau vienas dalykas nepasikeitė: valdžioje vis dar yra V.Putinas.

M.Chodorkovskio šalininkai seniai tvirtina, kad jam skirtos bausmės yra atpildas už drąsą finansuoti ir remti opoziciją V.Putinui pirmaisiais šio buvusio KGB agento valdymo metais.

„Per dešimt metų aš puikiausiai išmokau suprasti, kokius kas turi įgaliojimus ir kas priima sprendimus dėl manęs. Mano nuomone, sprendimus priima vienas žmogus. Visus tuos dešimt metų. Vienas žmogus. Visi kiti šių globalių sprendimų ribose gali pridėti penkias kapeikas ar atimti“, - sakė M.Chodorkovskis.

Mažai kas abejoja, kad M.Chodorkovskis smarkiai suerzino V.Putiną, - tai matyti ir televizijos nufilmuotoje konfrontacijoje Kremliuje 2003 metų vasario 19 dieną, kai šis oligarchas išdrįso mesti iššūkį prezidentui dėl pareigūnų korupcijos.

Vos kelios savaitės prieš M.Chodorkovskio 2010 metų nuosprendį V.Putinas pasirodymu per nacionalinę televiziją pasinaudojo kaip proga dar kartą pademonstruoti savo asmeninio bjaurėjimosi M.Chodorkovskiu mastą ir pareiškė, kad „vagis turi sėdėti už grotų“.

M.Chodorkovskis sakė, kad V.Putinas negali jausti žmogiškų emocijų, tik demonstruoja „meilę šunims“.

Vis dėlto išėjęs į laisvę M.Chodorkovskis užsiminė apie kone artimus ryšius su Rusijos lyderiu.

"Mes su Vladimiru Vladimirovičiumi labai senai vienas kitą žinom. Mums nereikia kalbėti nereikalingų žodžių tam, kad galėtume gauti iš anksto suprantamą atsakymą ", - pažymėjo jis „The New Times“.

Gyvenimo darbas paleistas vėjais 

Chemijos inžinierių šeimoje Maskvoje gimęs M.Chodorkovskis baigė chemijos inžinerijos studijas, o paskui studijavo ekonomiką. Teigiama, kad jis buvo aktyvus sovietinio Komjaunimo narys.

Dar prieš Sovietų Sąjungos žlugimą, būdamas vos 26-erių, jis įsteigė banką „Menatep“, kuriuo vėliau pasinaudojo įsigydamas daugumą „Jukos“ akcijų.

„Jukos“ kontrolę jis perėmė per neaiškią privatizaciją, kai „saviškiai“ abejotinuose aukcionuose, kuriuos neretai organizuodavo patys, pigiai susišlavė Rusijos geriausią gamtinių išteklių turtą.
Tačiau M.Chodorkovskis investavo didžiules sumas atgal į „Jukos“, kuri tapo pirmąja didele Rusijos kompanija, įsivedusia tarptautinius sąskaitybos standartus ir ėmusia samdyti Vakaruose išsilavinimą įgijusius vadybininkus.

Po pirmojo nuosprendžio M.Chodorkovskiui pagrindinį „Jukos“ turtą per neaiškius aukcionus perėmė „Rosneft“, kuri iš antraeilės kompanijos virto pagrindine Rusijoje ir didžiausia pasaulyje naftos kompanija, kurios akcijos pardavinėjamos biržoje.

„Rosneft“ vadovauja vienas artimiausių V.Putino patikėtinių Igoris Sečinas, kuris, kaip daugelis įtaria, buvo vienas pagrindinių M.Chodorkovskio patraukimo atsakomybėn iniciatorių.

Po jo paleidimo I.Sečinas pareiškė komentarą, kurį daugelis įvertino kaip prastą pokštą, - jis sakė, kad „Rosneft“ galėtų pasiūlyti M.Chodorkovskiui darbą, bet šiuo metu visos vadovų vietos yra užimtos.