„Prancūzijos ir jos sąjungininkų pozicija yra aiški ir vieninga. Norime ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – sakė E. Macronas socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su 19 daugiausia Europos šalių vadovais, kurių dauguma dalyvavo nuotoliu.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį asmeniškai pareiškė paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
„Ministras pirmininkas šį vakarą kalbėjo su prezidentu Zelenskiu ir pabrėžė, kad visiems būtina dirbti išvien“, – teigiama Dauning Stryto pranešime. K. Starmeris „pareiškė remiąs prezidentą Zelenskį kaip demokratiniu būdu išrinktą Ukrainos vadovą ir sakė, kad yra visiškai logiška karo metu nerengti rinkimų, kaip tai buvo daroma JK Antrojo pasaulinio karo metais“.
„Ministras pirmininkas dar kartą pakartojo, kad remia JAV vadovaujamas pastangas Ukrainoje pasiekti ilgalaikę taiką ir atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos“, – nurodoma pranešime.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pribloškė Europos Sąjungą (ES) pareiškęs, kad yra pasirengęs atnaujinti diplomatiją su Vladimiru Putinu po trejus metus trukusio Rusijos karo prieš Ukrainą, nepaisydamas nei Europos šalių, nei Kyjivo interesų.
Trečiadienio popietę E. Macronas surengė susitikimą dėl Ukrainos, siekdamas koordinuoti Europos atsaką į tai, ką jis pavadino egzistencine grėsme iš Rusijos po šokiruojančio JAV politikos pasikeitimo.
„Mes palaikome Ukrainą ir vykdysime visas savo pareigas, kad užtikrintume taiką ir saugumą Europoje“, – po konferencijos sakė E. Macronas.
Tačiau jis sakė, kad dalyviai, tarp kurių buvo ES šalių, taip pat Islandijos, Norvegijos ir Kanados vadovai, pabrėžė, kad Ukraina turėtų būti įtraukta į procesą ir „gerbiamos jos teisės“.
Jie teigė, kad ilgalaikiam susitarimui užtikrinti reikia tvirtų ir patikimų garantijų ir kad reikia atsižvelgti į Europos saugumo problemas.
„Esame įsitikinę, kad reikia didinti gynybos ir saugumo išlaidas ir pajėgumus Europoje ir kiekvienoje mūsų šalyje“, – pridūrė E. Macronas.
Kelionė kitos savaitės pradžioje
E. Macronas su D. Trumpu Vašingtone susitiks jau pirmadienį, sakė JAV prezidentas žurnalistams trečiadienį savo lėktuve.
Anksčiau vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, su anonimiškumo sąlyga naujienų agentūrai AFP sakė, kad susitikimas įvyks „kitos savaitės pradžioje“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ketvirtadienį susitiks su JAV pasiuntiniu Keitu Kelloggu ir kad tikisi konstruktyvaus darbo su Jungtinėmis Valstijomis, po to, kai D. Trumpas jį užsipuolė socialiniuose tinkluose.
Trečiadienį D. Trumpas pavadino V. Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“, o dieną anksčiau apkaltino Kyjivą pradėjus karą, tuo sukeldamas net kai kurių savo Respublikonų partijos narių pasipriešinimą.
Prancūzija yra viena iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų iš Vakarų nuo tada, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.
Pirmadienį E. Macronas priėmė kelis Europos lyderius, įskaitant Vokietijos, Britanijos, Italijos, Lenkijos ir Nyderlandų vadovus, taip pat NATO ir ES vadovus, į skubias derybas, tačiau kelios mažesnės Europos šalys, įskaitant Rumuniją ir Čekiją, kaip pranešama, pasipiktino, kad nebuvo pakviestos.
Trečiadienio popietę vykusiame susitikime asmeniškai dalyvavo Rumunijos laikinasis prezidentas Ilie Bolojanas ir Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas, pranešė Prancūzija.
Tuo metu Lietuvos, Kipro, Suomijos, Belgijos, Bulgarijos, Kanados, Kroatijos, Estijos, Graikijos, Airijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Švedijos, Slovėnijos ir Čekijos vadovai prisijungė vaizdo ryšiu.
Vengrijos ir Slovakijos, kurių ministrai pirmininkai laikomi artimais V. Putinui, taip pat NATO narės Turkijos, kurios prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas norėtų atlikti tarpininko vaidmenį, dalyvių sąraše nebuvo.
„Egzistencinė grėsmė“
„Rusija kelia egzistencinę grėsmę europiečiams“, – sakė E. Macronas antradienį paskelbtame interviu Prancūzijos regioniniams laikraščiams.
„Nemanykite, kad negali nutikti neįsivaizduojamų dalykų, įskaitant blogiausius“, – teigė jis.
E. Macronas atrodė esąs atviras idėjai siųsti taikdarių pajėgas į Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad tai galėtų vykti tik ribotai ir atokiau nuo fronto linijos.
Užsienio reikalų ministras Jean-Noel Barrot (Žanas-Noelis Baro) sakė, kad Prancūzijai gali tekti priimti sudėtingus sprendimus.
„Rusija nusprendė pasidaryti iš mūsų priešus, ir mes turime atverti akis, suvokti grėsmės mastą ir apsisaugoti“, – sakė jis transliuotojui RTL.
„Jei nieko nedarysime, jei liksime akli grėsmei, fronto linija vis labiau artės prie mūsų sienų“, – teigė ministras.
Anksčiau jis sakė, kad tik europiečiai gali suteikti garantijas, būtinas ilgalaikei taikai Ukrainoje užtikrinti.
Siekdamos išlaikyti spaudimą Maskvai, ES šalys trečiadienį susitarė dėl naujo sankcijų Rusijai etapo, sakė diplomatai.
