„Šįvakar turiu pripažinti, kad šiuo metu Nacionalinės asamblėjos paleidimas atnešė daugiau susiskaldymo, o ne sprendimų prancūzams“, – sakė jis ir pridūrė prisiimantis „visą atsakomybę už tai“.

Dėl jo sprendimo birželį buvo surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai. Juose buvo išrinktas parlamentas, kurio Nacionalinė asamblėja buvo padalinta tarp trijų smarkiai priešiškų pagrindinių blokų, tačiau nė vienas iš jų neturėjo daugumos, kad galėtų valdyti vienas.

Šioje vyriausybėje E. Macronui prie premjero vairo teko matyti tris ministrus pirmininkus – Gabrielį Attalį (Gabrielį Atalį), Michelį Barnier (Mišelį Barnjė) ir dabartinį premjerą Francois Bayrou (Fransua Bairu) –, kad būtų rastas konsensuso siekiantis asmuo, kuris galėtų įveikti parlamento nesutarimus, patvirtinti 2025 metų biudžetą ir išvengti dar vienos vyriausybės griūties.

E. Macronas išreiškė viltį, kad įstatymų leidėjai sudarys ad hoc daugumą, kad galėtų priimti teisės aktus, ir sakė, kad „mūsų vyriausybė turėtų sugebėti eiti kompromiso keliu, kad pasiektų rezultatų“.

Savo kalbą jis pradėjo lengvesne gaida – prisiminė Paryžiuje vykusias olimpines ir paralimpines žaidynes, kurios laikinai nukreipė dėmesį nuo Prancūzijos politinių problemų.

„Šiais metais kartu įrodėme, kad neįmanoma nėra prancūziška“, – teigė E. Macronas, kol buvo rodomi įsimintiniausi žaidynių vaizdai.

Jie „parodė drąsią ir žaismingą, beprotiškai laisvą Prancūziją“, sakė jis.

Prancūzai spręs „dėl tam tikrų esminių klausimų“

Buvo sudėtinga: parlamento paleidimas, šiek tiek chaotiška padėtis, dabartinė padėtis dėl karo Ukrainoje ir visa tai, kas vyksta pasaulyje.

E. Macronas teigė, kad 2025 metais Prancūzijos rinkėjų bus paprašyta „apsispręsti dėl tam tikrų esminių klausimų“ šaliai. Tokiais žodžiais prezidentas, regis, parodė ketinimą surengti vieną ar kelis referendumus, kad būtų išeita iš dabartinės politinės aklavietės.

Nurodydamas į pasaulinius konfliktus ir nestabilumą, įskaitant karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, E. Macronas perspėjo, kad visi europiečiai „turi pamiršti naivumą“, ypač prekybos ir žemės ūkio srityse.

E. Macronas taip pat pasidžiaugė, kad vėl atidaryta Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris), atstatyta po katastrofiško gaisro 2019-aisiais. Atstatytą katedrą jis pavadino „mūsų prancūzų valios simboliu“.

Kai kurie iš prancūzų, susirinkusių į Paryžiaus Eliziejaus laukų bulvarą į muzikos, vaizdo ir fejerverkų šou, kur buvo švenčiami 2025-ieji, sakė, kad tikisi šviesesnių Prancūzijos perspektyvų.

„Buvo sudėtinga: parlamento paleidimas, šiek tiek chaotiška padėtis, dabartinė padėtis dėl karo Ukrainoje ir visa tai, kas vyksta pasaulyje. Tai šiek tiek kelia nerimą“, – teigė Xavier Lepouze'as (Ksavjė Lepuzas), atvykęs su žmona Angelique (Anželik) iš Normandijos regiono į vakarus nuo Paryžiaus.

„Norėtume taikos, ramybės, – sakė ji. – Kad žmonių mintyse ir veiduose matytume džiaugsmą ir laimę, nes jaučiasi, kad visi kasdienybėje yra nusiminę, todėl tikrai reikia pozityvumo.“