Garsenybė pridūrė, kad tikisi, jog "Jeremy pavyks rasti paramą, kurios jam reikia".

67 metų J.Corbynas šią savaitę kartojo, kad neketina trauktis iš partijos vadovo pareigų, nepaisant to, kad už nepasitikėjimą juo balsavo dauguma leiboristų parlamentarų, o prieš tai atsistatydino dauguma jo vadovaujamo šešėlinio ministrų kabineto narių.

Leiboristų lyderio teigimu, nepasitikėjimo juo balsavimas parlamentinėje frakcijoje – neįpareigojantis, kadangi partijos lyderis yra renkamas visų partijos narių per visuotinį balsavimą, o ne parlamento narių.

Tiesa, partijos vicepirmininkas Tomas Watsonas, susitikęs su J.Corbynu aptarti situacijos, teigė, kad lyderiui gali būti sunku dirbti, kai jo neremia parlamentarai. J.Corbynas laikėsi savo, pakartodamas kolegai, kad partijos vadovo rinkimai turi būti demokratiški.

J.Corbyną pradėta spausti atsistatydinti iškart po to, kai Britanijos rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš ES.

Kritikai šį politikos veteraną kaltina tuo, esą jis nesugebėjo sutelkti leiboristų branduolio balsuoti už pasilikimą Bendrijoje.

"Rūmų perversmas"

Daugelis J.Corbyno šešėlinio kabineto narių po "Brexit" koordinuotai pasitraukė iš užimamų pareigų, kiekvienas paskelbdamas dygų atsistatydinimo raštą.

Maištas kilo po to, kai vienas iš šešėlinio kabineto narių –  užsienio reikalų sekretorius Hilary Bennas – viešai pareiškė, kad J.Corbynas neturi gebėjimų vadovauti partijai.

"Jis geras, padorus žmogus, bet ne lyderis – ir tai yra problema", – aiškino H.Bennas.

Po šio pareiškimo J.Corbynas pašalino H.Benną iš šešėlinio kabineto. Tai sukėlė grandininę reakciją.

Tarp vėliau pasitraukusiųjų buvo šešėlinė sveikatos apsaugos ministrė Heidi Alexander, atstovė švietimo reikalams Lucy Powell, atstovas Škotijos reikalams Ianas Murray ir susisiekimo atstovė Lilian Greenwood.

Iki sekmadienio vakaro iš viso atsistatydino vienuolika J.Corbyno pagrindinės komandos narių, tarp jų ir teisingumo atstovas lordas Charlesas Falconeris, artimas buvusio Didžiosios Britanijos premjero Tony Blairo sąjungininkas, dirbęs jo patarėju.

"Kad ir kaip jus gerbiu dėl principingumo, netikiu, kad esate pajėgus formuluoti atsakymus, kurių reikalauja mūsų šalis", – teigė H.Alexander savo pasitraukimo rašte.

"Jeigu vėliau šiais metais bus paskelbti visuotiniai rinkimai, o tokia perspektyva yra labai reali, manome, kad, vadovaujami Jeremy, galima nužengti į politinę užmarštį", – savo laiške partijos nariams parašė Margaret Hodge.

Būtent ši politikė pateikė pasiūlymą balsuoti dėl nepasitikėjimo leiboristų lyderiu.

Kovos iki galo

J.Corbynas, tvirtai palaikomas Britanijos profsąjungų ir daugelio eilinių partijos narių, pernai buvo išrinktas triuškinama balsų persvara per visuotinius partijos lyderio rinkimus.

Už jį tada balsavo net 251,417 partijos narių (59 proc.), o jo varžovą Andy Burnhamą – tik 80 tūkst. (19 proc.).

Tie rinkimai įvyko po to, kai partijai anksčiau vadovavęs Edas Milibandas nesugebėjo atvesti leiboristų į valdžią per 2015 m. rinkimus į parlamentą, kuriuos laimėjo konservatoriai, vadovaujami Davido Camerono.

Harriet Harman, buvusi E.Milibando pavaduotoja, pernai laikinai perėmusi vadovavimą partijai, atsistatydino netrukus po to, kai J.Corbynas buvo išrinktas.

J.Corbynas ilgainiui ėmė erzinti liberalųjį partijos elitą. Kai kurių įtakingų leiboristų teigimu, J.Corbynas esą nukreipė partiją pernelyg į kairę. Dėl to leiboristai neturi šansų laimėti prieš konservatorius.

Laukta preteksto atsikratyti J.Corbynu ir juo tapo "Brexit". Iš tiesų J.Corbynas gana vangiai agitavo leiboristus nepalaikyti "Brexit". Kita vertus, jis niekuomet ir nebuvo didelis ES entuziastas. 1975 m., kai Britanijoje buvo organizuotas analogiškas referendumas, jis pasisakė už šalies išstojimą iš Bendrijos.

Per šį antradienį surengtą parlamentinės frakcijos narių balsavimą nepasitikėjimo J.Corbynu šalininkai laimėjo 172 balsais prieš 40.

Vis dėlto J.Corbynas šio balsavimo nesureikšmino teigdamas, kad tai nėra demokratiškas bandymas jį pašalinti.

"Pernai 60 proc. Leiboristų partijos narių demokratiškai išrinko mane partijos vadovu, vykdysiančiu naują politiką. Ir aš jų neišduosiu atsistatydindamas", – sakė jis savo šalininkams ir pridūrė, kad "parlamento narių balsavimas nėra konstituciškai legitimus".

Leiboristų maištininkai, atsižvelgę į partijos nuostatas, dabar gali kreiptis į Nacionalinį vykdomąjį komitetą (angl. National Executive Committee), kad šis inicijuotų partijos lyderio rinkimus.

Tam pakanka maždaug 50 įstatymų leidėjų iniciatyvos. J.Corbynas pažadėjo, kad tikrai vėl kandidatuos, jeigu bus sušaukti nauji rinkimai. Kad taptų kandidatu, jį turėtų paremti 37 partijos parlamentarai, o tiek šalininkų J.Corbynas bent jau kol kas turi.

"Apgailestauju, kad buvo visa ta atsistatydinimų iš mano šešėlinio kabineto banga. Tačiau neketinu išduoti pasitikėjimo tų, kurie už mane balsavo arba milijonų mūsų šalininkų visoje šalyje, kuriems reikia, kad leiboristai jiems atstovautų, – sakė J.Corbynas. – Tie, kurie nori pokyčių leiboristų vadovybėje, turės kandidatuoti demokratiniuose rinkimuose, kuriuose aš taip pat būsiu kandidatas."

"Išgyvename labai įdomų politinį laikotarpį mūsų šalyje. Jaučiuosi labai pagerbtas, kad buvau išrinktas vadovauti Leiboristų partijai pernai, – sakė J.Corbynas džiūgaujantiems jauniesiems aktyvistams, sudarantiems jo šalininkų branduolį. – Šis mandatas man buvo suteiktas šimtų tūkstančių paprastų žmonių. Labai didžiuojuosi atlikdamas šį darbą."

Škotų akibrokštas

Škotijos nacionalinės partijos (SNP), turinčios 54 deputatus Bendruomenių rūmuose, pareiškimas, esą partija sieks perimti oficialios opozicijos partijos statusą iš 229 įstatymų leidėjus turinčių leiboristų, šliūkštelėjo alyvos į ugnį.

"Oficialioji opozicija turi būti pasiruošusi perimti pareigas. Leiboristai to nebegali", – aiškino SNP įstatymų leidėjas Peteris Wishartas.

Jis pridūrė, kad dabar SNP suformuotas šešėlinis kabinetas turi didesnį palaikymą nei suburtas J.Corbyno.

B.Johnsono sprendimas

Tarp britų konservatorių taip pat vyksta kova dėl partijos vadovo posto.

Buvęs Londono meras Borisas Johnsonas, tapęs "Brexit" kampanijos vėliavnešiu, iki šios savaitės buvo laikomas pagrindiniu kandidatu tapti nauju konservatorių vedliu, tačiau jis galiausiai rungtis atsisakė.

"Pasitaręs su kolegomis ir atsižvelgdamas į aplinkybes parlamente nusprendžiau, kad tas asmuo negaliu būti aš", – pripažino politikas, kalbėdamas apie pamainą D.Cameronui.

Dabartinis iždo kancleris George'as Osborne'as, anksčiau taip pat laikytas tikėtinu D.Camerono įpėdiniu, irgi atsisakė kandidatuoti.

Užtat vadovauti toriams pasišovė vidaus reikalų sekretorė Theresa May, žinoma dėl savo griežtos pozicijos imigracijos klausimais, kurie buvo itin svarbi tema per "Brexit" kampaniją. Apie savo planus siekti partijos lyderio posto prakalbo ir Didžiosios Britanijos teisingumo ministras Michaelas Gove'as. Tiesa, šis neslėpė, kad jo tikslas – sustabdyti B.Johnsoną.

"Nenoromis padariau išvadą, kad Borisas negali užtikrinti lyderystės arba suburti komandos priešakyje laukiančiai užduočiai spręsti. Dėl to nusprendžiau iškelti savo kandidatūrą į lyderio postą", – teigė jis.

Tiesa, britų spauda tiek M.Gove'o, tiek ir Th.May apsisprendimą mesti iššūkį B.Johnsonui tiesiai šviesiai pavadino sąmokslu prieš Borisą. Kita vertus, pats buvęs Londono meras pažadėjo, kad rems naują konservatorių administraciją tiek, kiek tik galės.

"Mano vaidmuo bus teikti visą įmanomą palaikymą kitai Konservatorių vyriausybei", – pareiškė B.Johnsonas ir pridūrė, kad būsimi partijos lyderio rinkimai – "galimybė suvienyti mūsų šalį ir mūsų visuomenę".

"Gyvybiškai svarbu, kad sutelktume visus partijoje, – pabrėžė jis. – Tai mūsų galimybė atkurti Britanijos – nepriklausomos, suverenios ir save valdančios valstybės – pozicijas."

Naujasis konservatorių lyderis turėtų būti paskelbtas rugsėjo 9 d. Jam teks spręsti, ar reikia paskelbti pirmalaikius rinkimus į parlamentą siekiant visuomenės mandato.