Kariškiai įvykdė tarptautinės bendruomenės reikalavimą paleisti prezidentą ir premjerą, tačiau nepaklūsta raginimams nedelsiant sugrįžti prie civilinio valdymo.

„Laikinieji prezidentas ir premjeras buvo paleisti praeitą naktį, apie 1 val. 30 min. (4 val. 30 min. Lietuvos laiku). Mes laikomės savo žodžio“, – naujienų agentūrai AFP sakė kariškis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Lyderių artimieji patvirtino, kad prezidentas Bah Ndaw (Ba Ndau) ir ministras pirmininkas Moctaras Ouane'as (Moktaras Uanas) buvo paleisti. Jie sugrįžo į savo namus sostinėje Bamake, nurodė žmonės iš jų aplinkos. Tačiau prezidento ir premjero paleidimo aplinkybės tebėra neaiškios.

Laikiniesiems lyderiams buvo patikėta vesti šalį atgal prie civilinio valdymo po pernai rugpjūtį įvykusio perversmo, kai kariškiai pašalino iš posto prezidentą Ibrahimą Boubacarą Keitą (Ibrahimą Bubakarą Keitą).

Jauni karininkai nuvertė prezidentą po kelias savaites vykusių demonstracijų prieš numanomą korupciją vyriausybėje ir jos atsaką į šalį apėmusį džihadistų sukilimą.

Pirmadienį B. Ndaw ir M.Ouane sulaikė karininkai, nepatenkinti vyriausybės pertvarkymu. Šis žingsnis išprovokavo tarptautinio pasipiktinimo bangą.

Prezidentas ir premjeras buvo laikomi karinėje bazėje už maždaug 15 km nuo Bamako.

Kariuomenės įtaka

Laikinoji vyriausybė buvo suformuota spaudžiant tarptautinei bendruomenei ir iškilus regioninių sankcijų grėsmei. Ji deklaravo tikslą per pusantrų metų atkurti šalyje visavertį civilinį valdymą.

Tačiau kariuomenė aktyviai kišosi į laikinosios vyriausybės formavimą. Chuntai po perversmo vadovavęs pulkininkas Assimi Goita (Asimis Goita) buvo paskirtas viceprezidentu, kiti svarbūs postai taip pat atiteko karininkams.

Antradienį A. Goita pareiškė, kad B. Ndaw ir M.Ouane neteko savo įgaliojimų. Jau kitą dieną prezidentas ir premjeras karinėje bazėje dalyvaujant tarpininkams paskelbė apie savo atsistatydinimą.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, trečiadienį susirinkusi į skubų posėdį, sušauktą buvusios Malio kolonijinės valdytojos Prancūzijos bei kitų šalių prašymu, pareikalavo „saugiai, nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti“ B. Ndaw bei M. Ouane'ą ir atnaujinti pereigos prie civilinio valdymo procesą.

Tačiau A. Goita tarpininkams pareiškė ketinantis pats vadovauti pereinamojo laikotarpio vyriausybei ir paskirti ministrą pirmininką, sakė diplomatai.

JT Saugumo Taryba nesvarstė galimybės skelbti sankcijas, be to, neįvardijo B. Ndaw ir M. Ouane'o sulaikymo kaip perversmo.

Tuo metu Prancūzijos, Sachelio regione dislokavusios per 5 tūkst. karių kovai su džihadistais, prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sakė, kad Malio laikinųjų lyderių sulaikymas yra „perversmas per nepriimtiną perversmą“.

Prancūzija, Jungtinės Valstijos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAC) taip pat įspėjo apie galimas sankcijas, o Vašingtonas suspendavo JAV pagalbą Malio ginkluotosioms pajėgoms.

2012 metais Malio šiaurėje prasidėjęs džihadistų sukilimas nusinešė tūkstančius gyvybių ir šimtus tūkstančių žmonių privertė palikti savo namus. Vėliau sukilimas išplito į centrinius šalies rajonus, taip pat kaimyninius Nigerį bei Burkina Fasą.

Malis yra viena skurdžiausių pasaulio valstybių, o jo ginkluotosios pajėgos yra prastai aprūpintos ir parengtos. Joms padeda JT ir Prancūzijos kariai, taip pat jungtinės kitų keturių Sachelio regiono valstybių pajėgos.