Nors rinkimus pralaimėjo, demokratė Hillary Clinton (Hilari Klinton) turi daugiau kaip milijono rinkėjų balsų persvarą, kurią daugiausia nulėmė didžiausios ir demokratams palankiausios valstijos.

Demokratai šia H. Clinton persvara naudojasi teigdami, kad D. Trumpo mandatas nėra itin svarus.

Tačiau išrinktasis prezidentas trečiadienį per „Twitter“ atkirto: „Jeigu rinkimai būtų grindžiami visuotiniu balsavimu, būčiau vykdęs kampaniją Niujorke, Floridoje ir Kalifornijoje, ir būčiau laimėjęs dar daugiau (balsų), ir (dar) lengviau.“

Suskaičiavus daugiau kaip 130 mln. balsų, buvo paskelbta, kad H. Clinton lenkia D. Trumpą daugiau kaip milijonu balsų. Naujienų agentūros AP apskaičiavimu, dar reikia suskaičiuoti daugiau kaip 4 mln. balsų, daugiausia demokratus tradiciškai palaikančioje Kalifornijoje, tad H. Clinton persvara tikriausiai dar reikšmingai padidės.

Jei H. Clinton Kalifornijoje surinktų balsų dalis išliks apie 60 proc. balsų, tokiu atveju jos persvara nacionaliniu lygiu gali viršyti 2 mln. balsų.

Dauguma valstijų skaičiuoja balsus po rinkimų dienos ir dažnai tai būna balsavusiųjų paštu balsai, ateinantys paskutinėmis dienomis prieš rinkimus. Kai kurios valstijos, tarp jų Kalifornija, skaičiuoja ir po rinkimų gautus balsus, jeigu ant jų yra pašto antspaudas su rinkimų dienos data.

Kaip bebūtų, D. Trumpas laimėjo lemiamame fronte: Rinkikų kolegijoje. Joje respublikonas yra užsitikrinęs 290, o H. Clinton – 232 rinkikų balsus, bet rezultatai Mičigane lieka neaiškūs. Kad laimėtų prezidento rinkimus, kandidatas turi gauti bent 270 rinkikų balsų.

Mičigane D. Trumpas varžovę lenkia maždaug 13 tūkst. balsų, nurodo Mičigano valstijos departamentas. Ši persvara sudaro mažiau nei pusę procento visų čia atiduotų balsų. Oficialius rezultatus valstija turi paskelbti iki lapkričio 28-osios.

D. Trumpas būtų pirmasis respublikonas, laimėjęs Mičigane prezidento rinkimus nuo 1988 metų, kai čia pergalę pasiekė George'as Bushas (Džordžas Bušas) vyresnysis.

Pagal Rinkikų kolegijos sistemą kiekviena valstija gauna vieną balsą už kiekvieną valstijai atstovaujantį Kongreso narį. Kalifornija jų turi daugiausiai – 55. Septynios valstijos turi tik po tris. Tris rinkikus turi ir Kolumbijos apygarda, kurioje įsikūrusi sostinė Vašingtonas, nors atskiro balso Kongrese ji neturi.

Kartas nuo karto Amerikoje pasigirsta raginimų atsisakyti Rinkikų kolegijos, bet rezultatų jie neduoda. Praėjusį kartą tokie raginimai pasigirdo po 2000-ųjų prezidento rinkimų, kuriuos demokratas Alas Gore'as (Elas Goras) pralaimėjo respublikonui George'ui W. Bushui (Džordžui V.Bušui), nors ir gavo daugiau amerikiečių balsų.

Raginimai atsisakyti Rinkikų kolegijos ir šį kartą tikriausiai nebus rezultatyvūs, nes respublikonai kontroliuoja ir Atstovų Rūmus, ir Senatą.

Anksčiau pats D. Trumpas kritikuodavo Rinkikų kolegiją. 2012 metais jis „Twitter“ rašė: „Rinkikų kolegija yra katastrofa demokratijai.“

Vis dėlto po pastarųjų rinkimų jo požiūris pasikeitė, ir šią savaitę jis „Twitter“ pareiškė: „Rinkikų kolegija iš tikrųjų yra geniali tuo, kad įtraukia į žaidimą visas valstijas, tarp jų – mažesniąsias. Kampanija smarkiai skiriasi!“