Komunistinė Kinijos valdžia antrą dieną iš eilės mažina juanio kursą, tad jis per šią savaitę jau prarado 3,5 procento Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerio atžvilgiu. Pagal oficialią versiją, tai daroma siekiant paremti Kinijos eksportuotojus, bet Vašingtono nuomone, Kinija turėtų elgtis atvirkščiai – kelti dirbtinai nuvertinto juanio kursą ir taip skatinti vidaus paklausą.

Kinijos finansų specialistai tvirtina, kad tai ne tiek juanio vertės mažinimas, bet naujos liberalesnės jo kurso nustatymo sistemos įvedimas. Iki šiol juanio kursą nustatinėjo vien šalies centrinis bankas, o dabar jis, priklausomai nuo rinkos, galės svyruoti apie du procentus.

Kita vertus, juanis per šias dvi dienas gerokai atpigo ir vargu ar tai rinkų įtaka. Amerikiečiai padarė išvadą, kad Pekinas jau daug metų laiko dirbtinai žemą juanio kursą, kad išnaudotų eksporto teikiamus privalumus. Bet pastaruoju metu, dėl netikrumo pasaulio rinkose Kinijos eksportas ėmė kristi ir Pekino valdžia turėjo kažko imtis, nors šių veiksmų reikšmė, pasak žiniasklaidoje pasirodančių analitikų nuomonių, yra gerokai perdėta.

„Pagrindinės pasaulio valiutos svyruoja dar daugiau beveik kiekvieną dieną, tačiau problema yra ta, kad mes įpratome prie juanio stabilumo. Tai, nepaisant kalbų apie svyravimo ribų praplėtimą ir kurso liberalizavimą, yra pririštas kursas. Be to, JAV doleris pastaruoju metu sustiprėjo, tad tuo pačiu pabrango ir Kinijos valiuta, o tai kenkia šalies konkurencingumui“, – situaciją paaiškino finansų analitikas Geoffas Lewis.

Kinijos statistika parodė, kad liepą eksportas krito daugiau kaip 8 procentais – gerokai daugiau nei tikėtasi. Gamintojų prekių indeksas taip pat sumažėjo daugiau kaip 5 procentais, bet, ekspertų nuomone, tai nerodo, kad Kinijos ūkiui jau dabar gresia kokios nors didelės problemos.

„Jie greičiausiai nori kiek sumažinti spaudimą eksportuotojams ir tai yra vienas iš būdų“, – teigė G. Lewis.

Europos rinkose juanio nuvertinimas sutiktas ne itin palankiai, nes galingiausia Europos ekonomika – Vokietija – daug eksportuoja į Kiniją, o dabar šis eksportas, už kurį reikia mokėti eurais ir doleriais, kinams pabrangs.

„Įvykiai Kinijoje ir juanio nuvertinimas gadina nuotaiką rinkose. Prognozuojame, kad importo paklausa Kinijoje sumažės ir tai daro įtaką automobilių kompanijų akcijoms, taip pat BASF‘ui (Vokietijos chemijos priemonių gamintojas – red.) ir visiems kitiems, kurie turi verslo interesų Kinijoje. Visus juos tai paveiks neigiamai“, – niūriomis prognozėmis dalinosi banko analitikas Arthuras Brunneris.

Savo ruožtu, Tarptautinis valiutos fondas iš principo teigiamai įvertino Kinijos valdžios ir centrinio banko deklaruotas pastangas liberalizuoti juanio kursą, bet pabrėžė, kad viskas priklausys nuo to, kaip ši politika bus įgyvendinama.

Kol kas kursas krito, taigi neaišku, ar ilgametis siekis padaryti Kiniją klestinčia šalimi, kur kiekvieno piliečio perkamoji galia bent jau priartėtų prie Europos ar Šiaurės Amerikos lygio, kada nors bus įgyvendintas.