„Jie bus atverti, kad su jais galėtų susipažinti piliečiai, ypač tyrėjai. Viena iš mūsų programoje numatytų užduočių yra stiprinti mūsų nacionalinę istorinę atmintį“, – nurodė prezidentas.

Dokumentai priklauso Nacionaliniam tyrimų ir saugumo centrui (CISEN) ir yra saugomi Lekumberio nacionaliniame archyve – sostinėje įsikūrusiame buvusiame kalėjime, kur kadaise buvo kalinami daugybė opozicijos veikėjų, įskaitant 1968 metais įsteigto studentų judėjimo narius.

Archyvai bus prieinami visuomenei nuo pirmadienio, pažymėjo A. M. Lopezas Obradoras.

Vos tik prisaikdintas gruodžio 1 dieną Meksikos lyderis paskelbė, kad CISEN bus uždarytas, o Nacionalinės žvalgybos centras veiks ir toliau.

65 metų kairuolis prezidentas pareiškė, kad Meksika, kurią dešimtmečiais valdė Institucinė revoliucinė partija (PRL), išgyveno „tamsų laikotarpį“, per kurį buvo persekiojami visuomenininkai ir opozicijos aktyvistai, ypač nuo 7-ojo iki 9-ojo dešimtmečio. Šią erą istorikai vadina „nešvariu karu“.

„Dešimtmečiais gyvenome valdant režimui, kuris apribodavo laisves ir persekiojo tuos, kas kovojo už pokyčius visuomenėje“, – kalbėjo A.M. Lopezas Obradoras.

„Valstybės vardu atsiprašau (už tai)“, – pridūrė prezidentas.

Anot jo, žmonės, laikantys save nukentėjusiais nuo valstybinių žvalgybos agentūrų veiklos, pagal naująjį įstatymą galės pretenduoti į kompensacijas.