- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį gynė savo idėją surengti Europos Sąjungos susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tvirtindama, kad tai suteiktų galimybę Europai tiesiogiai kelti jai rūpimus klausimus.
Praėjusią savaitę šiai idėjai pasipriešino dalis Bendrijos valstybių iš Rytų ir Vidurio Europos.
Praėjusį penktadienį vykusiame viršūnių susitikime ES lyderiai susitarė „aiškintis dialogo su Rusija [galimus] formatus ir sąlygas“, bet išbraukė teksto projekte buvusią formuluotę „įskaitant dialogą lyderių lygiu“. Šių susitikimų idėją aktyviai gynė Vokietija ir Prancūzija. ES viršūnių susitikimas išryškino didelį susiskaldymą 27 narių Bendrijoje dėl požiūrio į Maskvą.
ES yra susirūpinusi, kad V. Putinas darosi vis labiau autoritarinis ir nori atsiriboti nuo Vakarų. Ir Bendrijai, ir NATO sunkiai sekasi sugrąžinti Rusiją prie derybų stalo. Šį mėnesį Ženevoje įvykęs JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) susitikimas buvo reta išimtis.
„Kilo susirūpinimas, kad galbūt negalėsime išlaikyti vieningo fronto, [ir] toks aukščiausiojo lygio susitikimas, žinoma, reikalauja labai intensyvaus pasirengimo “, – sakė A. Merkel per klausimų ir atsakymų sesiją su Vokietijos ir Prancūzijos įstatymų leidėjais. Pasak jos, tai leistų europiečiams „spręsti visus mums rūpimus klausimus – ir tuos, dėl kurių norime bendradarbiauti“.
Atkreipusi dėmesį į tokius nerimą keliančius dalykus kaip „hibridinės atakos“, su kuriomis susidūrė Vokietija, Prancūzija, Italija ir Baltijos šalys, A. Merkel pridūrė: „Geriau ne tik kalbėtis apie tai tarpusavyje, bet stoti prieš Rusijos prezidentą dėl šių dalykų ir pasakyti, kad naudingas bendradarbiavimas negali vykti tokiu pagrindu.“
„Kibernetinių atakų klausimu tai labai aiškiai pasakė prezidentas Bidenas, tai kodėl Europa negalėtų padaryti to paties?“ – stebėjosi A. Merkel.
Baltijos valstybės yra tarp labiausiai susirūpinusių dėl ketinimų atkurti susitikimus su Maskva, kol neįgyvendinti vadinamieji Minsko susitarimai, skirti Ukrainos konfliktui sureguliuoti. Kita vertus, Rusija yra didžiausia Europos Sąjungos gamtinių dujų tiekėja ir atlieka svarbų vaidmenį virtinėje tarptautinių konfliktų bei sprendžiant klausimus, susijusius su Europos strateginiais interesais, įskaitant Irano branduolinį susitarimą ir konfliktus Sirijoje bei Libijoje.
„Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai šiuo metu tikrai nėra geri, tačiau net Šaltojo karo metu mes kalbėjomės tarpusavyje, – sakė A. Merkel. – Todėl manau, kad nekalbėjimas nėra tinkamas būdas problemas spręsti.“
Vokietijos kanclerė pridūrė, kad šiuo atžvilgiu „mes pasistūmėjome vienu žingsniu pirmyn“, bet tikslas dar nepasiektas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją2
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...