Praėjusią savaitę šiai idėjai pasipriešino dalis Bendrijos valstybių iš Rytų ir Vidurio Europos.

Praėjusį penktadienį vykusiame viršūnių susitikime ES lyderiai susitarė „aiškintis dialogo su Rusija [galimus] formatus ir sąlygas“, bet išbraukė teksto projekte buvusią formuluotę „įskaitant dialogą lyderių lygiu“. Šių susitikimų idėją aktyviai gynė Vokietija ir Prancūzija.  ES viršūnių susitikimas išryškino didelį susiskaldymą 27 narių Bendrijoje dėl požiūrio į Maskvą.

ES yra susirūpinusi, kad V. Putinas darosi vis labiau autoritarinis ir nori atsiriboti nuo Vakarų. Ir Bendrijai, ir NATO sunkiai sekasi sugrąžinti Rusiją prie derybų stalo. Šį mėnesį Ženevoje įvykęs JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) susitikimas buvo reta išimtis.

„Kilo susirūpinimas, kad galbūt negalėsime išlaikyti vieningo fronto, [ir] toks aukščiausiojo lygio susitikimas, žinoma, reikalauja labai intensyvaus pasirengimo “, – sakė A. Merkel per klausimų ir atsakymų sesiją su Vokietijos ir Prancūzijos įstatymų leidėjais. Pasak jos, tai leistų europiečiams „spręsti visus mums rūpimus klausimus – ir tuos, dėl kurių norime bendradarbiauti“.

Atkreipusi dėmesį į tokius nerimą keliančius dalykus kaip „hibridinės atakos“, su kuriomis susidūrė Vokietija, Prancūzija, Italija ir Baltijos šalys, A. Merkel pridūrė: „Geriau ne tik kalbėtis apie tai tarpusavyje, bet stoti prieš Rusijos prezidentą dėl šių dalykų ir pasakyti, kad naudingas bendradarbiavimas negali vykti tokiu pagrindu.“

„Kibernetinių atakų klausimu tai labai aiškiai pasakė prezidentas Bidenas, tai kodėl Europa negalėtų padaryti to paties?“ – stebėjosi A. Merkel.

Baltijos valstybės yra tarp labiausiai susirūpinusių dėl ketinimų atkurti susitikimus su Maskva, kol neįgyvendinti vadinamieji Minsko susitarimai, skirti Ukrainos konfliktui sureguliuoti. Kita vertus, Rusija yra didžiausia Europos Sąjungos gamtinių dujų tiekėja ir atlieka svarbų vaidmenį virtinėje tarptautinių konfliktų bei sprendžiant klausimus, susijusius su Europos strateginiais interesais, įskaitant Irano branduolinį susitarimą ir konfliktus Sirijoje bei Libijoje.

„Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai šiuo metu tikrai nėra geri, tačiau net Šaltojo karo metu mes kalbėjomės tarpusavyje, – sakė A. Merkel. – Todėl manau, kad nekalbėjimas nėra tinkamas būdas problemas spręsti.“

Vokietijos kanclerė pridūrė, kad šiuo atžvilgiu „mes pasistūmėjome vienu žingsniu pirmyn“, bet tikslas dar nepasiektas.