Suskaičiavus sekmadienį vykusių rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad dešiniojo sparno populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atėmė iš A.Merkel konservatorių apie milijoną balsų, todėl dabar jai teks spręsti sudėtingą koalicijos formavimo klausimą.

„Tikėjomės geresnių rezultatų“, – pripažino ji. Galutiniai rezultatai, paskelbti pirmadienį rodo, kad A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos bavariškoji sąjungininkė – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – gavo 33 proc. balsų. Konservatorių pozicijos susilpnėjo: prieš ketverius metus jie surinko 41,5 proc. balsų, o šiais metais jų pasirodymas buvo vienas blogiausių per pokario laikotarpį.

63 metų A.Merkel teigė, kad toliau jos laukia žvalgomosios derybos su dviem mažesnėmis partijomis – verslui palankia Laisvąja demokratų partija (FDP) bei į kairę linkusiais žaliaisiais.

Ji taip pat sakė, kad išties alyvos šakelę Socialdemokratų partijai (SDP), 12 pastarųjų metų priklausiusiai kadenciją baigiančiai A.Merkel Vokietijos tradicinių dominuojančių partijų „didžiajai koalicijai“.

Socialdemokratai gerokai atsiliko, gavę tik 20,5 proc. balsų. Šie rezultatai buvo blogesni negu ankstesnis prasčiausias SDP pasirodymas prieš aštuonerius metus, kai jie surinko 23 proc. balsų. Partijos lyderis Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) žadėjo, kad SDP pereis į opoziciją.

Didžiausia visuotinių rinkimų laimėtoja tapo prieš ketverius metus įkurta partija AfD. Ji liko trečia po kampanijos, per kurią aštriai kritikavo A.Merkel ir jos sprendimą 2015 metais įsileisti į Vokietiją daugybę migrantų, taip pat sugebėjo išnaudoti platesnį nepasitenkinimą senaisiais politikos veidais.

Vokietijos kanclerė pripažino, kad daugybei žmonių ji tapo „skaldančia figūra“, todėl jie atidavė savo balsus AfD. Ji taip pat sakė suprantanti, kad daugiausia šalininkų ši kraštutinių dešiniųjų partija surinko buvusiuose komunistiniuose Vokietijos rytiniuose pakraščiuose, kur gyventojai jautėsi „likę nuošalyje“.

A.Merkel teigė mananti, kad ne visi tie rinkėjai yra ištikimi AfD šalininkai, ir bent dalies jų pasitikėjimą būtų galima atsikovoti „gera politika, sprendžiančia problemas“.

Savaitraštis „Der Spiegel“ pareiškė, kad A.Merkel už prastesnius nei tikėtasi rezultatus gali kaltinti tik save.

„Angela Merkel nusipelnė šio sutriuškinimo“, – parašė leidinio žurnalistas Dirkas Kurbjuweitas (Dirkas Kurbjuveitas). Jis sakė, kad kanclerės kampanija buvo „neįkvepianti“ ir „dažniausiai ignoravo dešiniųjų mestus iššūkius“.

„Užsieniečių invazija“

Į Bundestagą pateks beveik 90 AfP atstovų, palaikančių ryšius su prancūzų kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniu frontu (FN) ir Didžiosios Britanijos UKIP.

Berlyne mažiausiai 500 žmonių sekmadienio vakarą susirinko prie sostinės centre esančio klubo, kur AfD partijos nariai šventė savo sėkmę, ir skandavo šūkius „naciai, lauk“ bei „visas Berlynas nekenčia AfD“.

Šios partijos bendrapirmininkis Alexander'as Gaulandas (Aleksandras Gaulandas) pirmadienį žurnalistams sakė, kad jo partija yra vienintelė tikra Vokietijos vokiečiams idėjos gynėja.

„Nenoriu prarasti Vokietijos dėl užsieniečių iš užsienio kultūrų invazijos“, – pareiškė jis.

Jis neatsiėmė savo žodžių apie tai, kad vokiečiai turėtų didžiuotis savo karo veteranais ir paragino vieną turkų kilmės vyriausybės pareigūną „išmesti Anatolijoje“.

Tačiau praėjus vos kelioms valandoms po partijos triumfo, per spaudos konferenciją į viešumą išsiliejo ilgą laiką trukusios vidinės AfD rietenos tarp nuosaikesnių politikų ir griežtesnės pozicijos besilaikančių kolegų.

Nacionalistinės partijos bendrapirmininkė Frauke Petry (Fraukė Petri) pirmadienį pareiškė neprisidėsianti prie savo partijos frakcijos nacionaliniame parlamente. Metusi šį akibrokštą, politikė išėjo iš salės.

Per sekmadienį vykusius rinkimus F.Petry buvo išrinkta vienmandatėje apylinkėje, tad ji vis tiek galės dirbti parlamente.

Politologė Suzanne Schuettemeyer (Siuzan Šiutemejer) iš Vokietijos Halės universiteto sakė, kad nors AfD ir bus opozicinė partija, skaldoma vidinių nesutarimų, jos buvimas parlamente pakenks šalies įvaizdžiui užsienyje.

„Čia yra Vokietija, ir tai, kaip kiti mus mato, pasikeis, nes AfD kalbės tokia kalba, kuri, manėme, buvo už mūsų politinio sutarimo ribų“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

„Kartus nusivylimas“

Visos vyraujančios politinės srovės partijos atmetė galimybę bendradarbiauti su AfD, kurios lyderiai yra pavadinę A.Merkel „išdavike“ už tai, kad ši nuo 2015-ųjų į Vokietiją įsileido per milijoną prieglobsčio prašytojų.

Kaip pirmadienį pareiškė A.Merkel, nors ir nenorinti, kad migrantų antplūdis pasikartotų, savo sprendimo, priimto „humanitariniais“ pagrindais, ji nesigailinti.

Tačiau jos partijos sąjungininkės CSU lyderis, Bavarijos žemės premjeras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis), ginčijęsis su kanclere dėl imigrantų bangos, bet šiais metais atidėjęs į šalį jųdviejų nesutarimus, sakė, kad rinkimų rezultatai yra „kartus nusivylimas“ ir konservatoriams reikia uždengti „atvirą flangą dešinėje“, artėjant kitų metų žemių rinkimams.

Tuo tarpu SPD lyderis M.Schulzas pripažino, kad jo socialdemokratai patyrė „triuškinamą pralaimėjimą rinkimuose“. Pirmadienį jis pažadėjo, kad 150 metų gyvuojanti partija bus „stipri šios šalies opozicinė jėga, ginsianti šalies demokratiją nuo tų, kurie ja abejoja ir ją puola“.

„Jamaikos koalicija“

Tai reiškia, kad matematiškai įmanomi du vyriausybės variantai: tęsti „didžiąją koaliciją“ arba A.Merkel blokui susivienyti su FDP ir Žaliųjų partija.

Pastarasis aljansas vadinamas „Jamaikos“ koalicija, nes šių partijų spalvos yra tokios pačios, kaip tos Karibų valstybės vėliavos. Tokios sudėties koalicijos jau buvo išbandytos atskirų Vokietijos žemių vyriausybėse, nors joms ne visada gerai sekėsi. Federaliniu mastu tokia koalicija niekada nebuvo sukurta.

Liberalių pažiūrų FDP, laimėjusi 10,7 proc. balsų, grįžta į parlamentą po ketverių metų pertraukos.

Tuo tarpu žalieji, surinkę 8,9 proc. rinkėjų balsų, per savo kampaniją žadėjo įgyvendinti Vokietijoje perėjimą prie švarių energijos šaltinių.

Kita vertus, „Jamaikos koalicija“ gali būti nevieninga, nes trijų partijų pozicijos tam tikrais klausimais, pradedant nuo integracijos Europos Sąjungoje, ir baigiant imigracija, yra visiškai skirtingos. Dėl to derybos dėl koalicijos gali užsitęsti ištisus mėnesius, kad būtų išvengta pirmalaikių rinkimų.