„Žmonių, kurie pabėgo iš mūsų šalies, kurie jos nekenčia ir šiandien dirba Vakarų šalių labui, nereikėtų vadinti baltarusiais“, – naujienų portalui sb.by sakė ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos skyriaus viršininkas Viačaslavas Arlouskis.

„Jeigu jie nusigręžia nuo šalies, kodėl šalis negali nusigręžti nuo jų? Tokiu atveju jie negalės laisvai atvykti į Baltarusiją, negalės dalyvauti rinkimų procesuose, socialiniame ir politiniame valstybės gyvenime“, – pabrėžė V. Arlouskis.

Jo nuomone, reikia svarstyti galimybę atimti pilietybę iš tokių asmenų.

V. Arlouskis priminė, kad Minskas birželį jau sudarė sąlygas pilietybės atėmimui už sunkius nusikaltimus.

„Nuo to laiko Baltarusijos pilietybę įgiję asmenys gali jos netekti, jei teismas juos pripažįsta kaltais dėl tam tikrų nusikaltimų – ekstremistinių, teroristinių ar padariusių reikšmingos žalos Baltarusijos interesams“, – nurodė VRM pareigūnas.

„Šiuos pakeitimus rengėme dvejus metus. Tuo metu kalbėjome tik apie pilietybės netekimą pilietybę įgijusiems asmenims, o netapo baltarusiais pagal gimimo teisę. Tačiau manau, kad turėtume pažvelgti toliau“, – pridūrė jis.

Baltarusijoje nuo pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, išprovokavusių istorines demonstracijas prieš beveik tris dešimtmečius trunkantį autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos valdymą, tęsiasi politiniai neramumai. Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažino laisvais ir teisingais, o perspektyva, kad autoritarinis lyderis dirbs šeštą kadenciją iš eilės, Baltarusijoje išprovokavo beprecedentę protestų bangą.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų skundėsi patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.

Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos buvo apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.