Maskvoje eidamas 73 metus vakar naktį mirė buvęs Rusijos ministras pirmininkas Viktoras Černomyrdinas (nuotr.), pastaruoju laiku jis buvo šalies prezidento specialusis atstovas ekonominio bendradarbiavimo su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybėmis klausimais.

V.Černomyrdinas nuo 1992 m. gruodžio iki 1998-ųjų kovo vadovavo Rusijos vyriausybei, o 2001–2009 m. buvo ambasadorius Ukrainoje.

Vienu metu buvo manoma, kad V.Černomyrdinas yra tikėtinas prezidento Boriso Jelcino įgaliojimų perėmėjas. Kai 1996 m. B.Jelcinui buvo daroma širdies operacija, 23 valandas V.Černomyrdinas ėjo Rusijos prezidento pareigas. Kai prezidentu buvo išrinktas Vladimiras Putinas, V.Černomyrdinas pasitraukė iš viešos politikos.

Pasak buvusio premjero giminaičių, pastaruoju laiku jis daug sirgo ir labai išgyveno dėl žmonos Valentinos mirties 2010 m. kovą.

Kaip sakė politologas Dmitrijus Oreškinas, atsižvelgiant į asmenybės mastą ir tą vaidmenį, kurį V.Černomyrdinas suvaidino šalies gyvenime, galima sakyti, kad su jo mirtimi baigiasi ištisa Rusijos istorijos epocha.

"Jis buvo tarpas tarp ankstesnio sovietinio modelio gyvenimo ir naujo gyvenimo", – sakė D.Oreškinas.

Daugelis iškalbingumu išgarsėjusio V.Černomyrdino aforizmų tapo politinės retorikos klasika. Štai geriausi trumpi politiko posakiai įvairiomis temomis, kuriuos mielai cituoja žiniasklaidos priemonės: "Norėjome kaip geriau, bet išėjo kaip visada"; "Aš turiu maždaug du sūnus"; "Mes su jumis taip gyvensime, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai pavydės"; "– Ar jūs spėjate pastebėti gražias moteris? – Spėju. Bet tik pastebėti. Nieko daugiau. Dėl to labai apgailestauju."; "Principai, kurie buvo principiniai, buvo neprincipiniai".