- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos lyderiai ketvirtadienį susitinka Moldovoje – viename pažeidžiamiausių žemyno strateginės fronto linijos taškų – norėdami pademonstruoti Maskvai diplomatinę jėgą ir vienybę.
Europos politinė bendrija (EPB), vienijanti 27 Europos Sąjungos šalis ir 40 jų sąjungininkių, savo antrajam viršūnių susitikimui pasirinko mažytę Ukrainos kaimynę Moldovą.
Susirinkę už mažiau nei valandos kelio automobiliu nuo Rusijos remiamo Moldovos separatistinio regiono ir ne ką toliau nuo karo draskomos Ukrainos, lyderiai pasistengs pasiųsti aiškią žinią Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui.
EPB, į kurią nėra pakviestos Rusija ir Baltarusija, viršūnių susitikimo organizavimu netoli Kišiniovo visų pirma parodo solidarumą su Moldova rusų destabilizuojamų operacijų akivaizdoje ir išreiškia paramą jos siekiui įstoti į ES.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į viršūnių susitikimą Bulboakoje esančioje Mimi pilyje atvyko pirmas.
Ukraina šiandien užtikrina Moldovos saugumą ir mes esame labai, labai už tai dėkingi.
Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu), pasitikdama Ukrainos lyderį, jam pasakė: „Ukraina šiandien užtikrina Moldovos saugumą ir mes esame labai, labai už tai dėkingi.“
Kitiems 47 pakviestiems lyderiams M. Sandu turėjo kitą žinią: „Prašom investuoti į mūsų šalis. Prašom tikėti mūsų demokratijomis ir mūsų ateitimi ES. Tai jūsų indėlis į stabilumą ir taiką žemyne.“
V. Zelenskis padėkojo M. Sandu ir moldavams, ir sakė, kad ukrainiečiai palaiko juos siekiant saugumo garantijų iš Europos.
Ir Kyjivas, ir Kišiniovas tikisi šiais metais pradėti derybas dėl narystės ES, nors Rusija tęsia savo brutalų karą Ukrainoje ir, kaip teigiama, bando pakirsti Moldovos suverenitetą.
Viršūnių susitikimas taip pat yra proga Europos valstybėms drauge spręsti regiono krizes.
„Privalome galvoti ir apie platesnę Europą“, – viršūnių susitikimo išvakarėse Bratislavoje sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pirmasis pasiūlęs EPB.
Saugumo garantijos
EPB viršūnių susitikimas vyksta už mažiau nei 10 km nuo Moldovos separatistinio Padniestrės regiono, okupuoto Rusijos „taikdarių“.
Susitikimo saugumą užtikrina ir NATO sekimo lėktuvai kaimyninėje Rumunijoje, į savo stebėjimo lauką įtraukę Moldovos oro erdvę.
Susitikimas Moldovoje vyksta tuo metu, kai NATO užsienio reikalų ministrai, tarp jų JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), Osle susitiko aptarti Aljanso kito viršūnių susitikimo darbotvarkės.
Per NATO viršūnių susitikimą, liepos 11–12 dienomis vyksiantį Vilniuje, bus aptarta, kokio pobūdžio pažadą duoti Kyjivui dėl jo priėmimo į Aljansą, o kol kas Europa nori pademonstruoti savo paramą.
E. Macronas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė, kovojanti su invazinėmis Rusijos pajėgomis, saugo ir Europą.
Pasak jo, sąjungininkės turėtų rasti būdą pasiūlyti Ukrainai apčiuopiamų ir patikimų saugumo garantijų, kol bus išspręsti jos narystės ES ir NATO klausimai.
Jungtinės Karalystės, kuri pasitraukė iš ES, bet liko NATO, ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sakė, kad dėl V. Putino absoliučios paniekos kitų šalių suverenitetui tapo aišku, jog vienybė būtina.
Putino Rusija nusišalino nuo šios bendrijos pradėdama savo karą prieš Ukrainą.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė: „Tikiuosi, kad čia, labai arti Ukrainos, dalyvaujant daugybei lyderių bus pasiųsta įtaigi žinia apie daugelio valstybių, ne vien Europos Sąjungos [narių], vienybę... dėl tarptautinės tvarkos gynimo.“
„Rusijos čia nėra – ne dėl to, kad nenorime pakviesti Rusijos, o todėl, kad Putino Rusija nusišalino nuo šios bendrijos pradėdama savo karą prieš Ukrainą“, – sakė jis.
NATO narės Turkijos naujai perrinktas prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) rengiasi savo inauguracijai ir Moldovoje tikriausiai nepasirodys, sakė diplomatai.
Viršūnių susitikimo darbotvarkėje nenumatyta daug laiko bendroms diskusijoms, bet diplomatai tikisi, kad per šalutinius susitikimus bus sprendžiami praktiniai klausimai.
E. Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) surengs Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) susitikimą.
Jerevanas ir Baku kelis dešimtmečius konfliktuoja dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, bet abu buvo pakviesti į EPB, Vašingtonui ir Briuseliui spaudžiant susitarti dėl taikos.
Į viršūnių susitikimo darbotvarkę įtrauktas ir kito seno Europos konflikto – Serbijos ir Kosovo priešpriešos – klausimas. Lyderiai Prištinoje ir Belgrade yra spaudžiami mažinti tarpusavio įtampą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Slepia pinigus ir parodo per internetą: ei, traukitės iš kelio
Pinigų slapstymas ir jų ieškančių žmonių filmavimas nėra naujas dalykas. Tačiau pastaruoju metu Nyderlanduose pridygo daug tokių veikėjų. Jie tapo tokie populiarūs, kad dabar jau stengiasi patys viešai nesifilmuoti, nes bijo, kad pini...
-
R. Sunakas: JK didins išlaidas gynybai pasaulio grėsmių akivaizdoje
Jungtinė Karalystė palaipsniui didins savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, antradienį per vizitą Lenkijoje paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas). ...
-
Rusija atšaukė gegužės 9-osios eiseną Maskvoje: baiminasi dėl saugumo1
Rusija dėl didėjančio susirūpinimo dėl saugumo antrus metus iš eilės atšaukia populiarią eiseną Maskvoje, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, antradienį pranešė pareigūnai. ...
-
Azerbaidžanas: taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) antradienį pareiškė, kad jo šalis ir Armėnija yra arti taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą, sukėlusį karus, pasir...
-
Latvija nutarė atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose1
Latvijos vyriausybė antradienį priėmė sprendimą dėl laipsniško rusų kaip antrosios užsienio kalbos dėstymo atsisakymo šalies mokyklose. ...
-
Ukrainoje kilus korupcijos skandalui įtariamas žemės ūkio ministras
Ukrainos kovos su korupcija agentūra antradienį apkaltino žemės ūkio ministrą nuo 2017 iki 2021 metų neteisėtai pasisavinus valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,7 mln. eurų). ...
-
JK pažadėjo skirti apie 580 mln. eurų Ukrainai paremti
Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) naujoms karinėms atsargoms įsigyti, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir šaudmenis, tuo metu, kai Ukrainai sunkiai sekasi sulaikyti bes...
-
Po pranešimo apie sunkią ligą R. Kadyrovas pademonstravo savo sportinę formą18
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sunkią ligą, Kremliui ištikimas politikas pasidalijo treniruočių vaizdo įrašais, kuriuose demonstravo savo fizinį pasirengimą. ...
-
EP nušalino nario padėjėją, įtariamą šnipinėjus Kinijai2
Europos Parlamentas (EP) antradienį paskelbė nušalinęs vieno vokiečių europarlamentaro padėjėją, kuris buvo sulaikytas dėl įtariamo šnipinėjimo Kinijai. ...
-
Armėnija ir Azerbaidžanas skelbia pradėję sienos žymėjimą1
Armėnija ir Azerbaidžanas antradienį paskelbė pradėję žymėti savo bendrą sieną, abiem dešimtmečius kariavusioms priešininkėms siekiant normalizuoti santykius. ...