Buvusi sovietinė Moldova sekmadienį balsavo pirmuosiuose tiesioginiuose prezidento rinkimuose nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio. Juose vyko atkakli kova tarp prorusiškų pažiūrų rinkėjų, pasisakančių už artimesnius santykius su Maskva, ir integracijos su Europos Sąjunga (ES) šalininkų.

Duomenys, gauti suskaičiavus daugiau nei 95 proc. balsalapių, rodo, kad prorusiškų pažiūrų kandidatas Igoris Dodonas smarkiai pirmauja, surinkęs 49,2 proc. balsų. Jam trūksta labai nedaug, kad iškovotų pergalę jau pirmajame rinkimų ture.

Pagrindinė jo varžovė, proeuropietiškos stovyklos kandidatė Maia Sandu (Maja Sandu), surinko 37,5 proc. balsų.

Nė vienam iš likusių septynių kandidatų nepavyko peržengti 5 proc. barjero, rodo negalutiniai duomenys.

Rinkimuose balsavo mažiau nei pusė – 48,97 proc. – registruotų rinkėjų, pranešė rinkimų komisija netrukus po to, kai sekmadienį 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku baigėsi balsavimas.

„Noriu padėkoti rinkėjams už jų aktyvų dalyvavimą rinkimuose. Pagrindinė išvada – rinkėjai nebetiki šia vyriausybe. Mūsų pergalė – neišvengiama“, – spaudos konferencijoje sakė 41-erių metų I. Dodonas.

Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsiterpusi Moldova, turinti 3,5 mln. gyventojų, yra skurdžiausia Europos valstybė, kurią pastaraisiais metais sukrėtė virtinė didžiulio masto korupcijos skandalų, aptemdžiusių prezidento rinkimus.

Kandidatai į prezidentus pristatė kardinaliai priešingas šalies ateities vizijas: vieni ragino siekti glaudesnių ryšių su Maskva ir skatinti dvišalę prekybą, o kiti pasisakė už proeuropietišką kryptį.

Rinkėjai taip pat yra pasidaliję į dvi priešingas stovyklas.

„Mes negalime būti be Rusijos, tai mūsų eksporto rinka“, ji gali aprūpinti mus pigiomis dujomis, sakė 66-erių metų rusakalbis pensininkas Igoris Lopuchovas, balsavęs už Socialistų partijos kandidatą I. Dodoną.

I. Dodonas, žadantis atkurti bendradarbiavimą su Maskva, prieš rinkimus pirmavo viešosios nuomonės apklausose.

Buvusi švietimo ministrė M. Sandu, tvirtai pasisakanti už glaudesnę integraciją su ES ir palaikoma jaunesnių, provakarietiškų pažiūrų Moldovos rinkėjų, padėkojo savo šalininkams ir prognozavo, kad susirems su I. Dodonu antrajame rinkimų ture.

„Pasimatysime antrajame rinkimų ture“, – sakė ji iškart po to, kai buvo uždarytos balsavimo apylinkės.

Galutiniai balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti vėliau pirmadienį. Jei reikės, antrasis rinkimų turas įvyks lapkričio 13 dieną.

Vešintis skurdas

Moldovoje 41 proc. žmonių verčiasi už mažiau nei 5 JAV dolerius per dieną, o vidutinė mėnesio alga sudaro 240 dolerių, rodo Pasaulio banko duomenys.

Daugeliui moldavų sudurti galą su galą padeda tik pinigai, kuriuos jiems siunčia užsienyje dirbantys artimieji. Privačių asmenų piniginės perlaidos iš užsienio sudaro beveik ketvirtadalį šalies BVP.

„Dukra siunčia man pinigų (maistui) iš Italijos“, – sakė 70-metė Zinovia Ilonel (Zinovija Ilonel), taip pat balsavusi už I. Dodoną.

„Ji niekada nesugrįš namo“, – pridūrė pensininkė.

Ankstesni Moldovos prezidento tiesioginiai rinkimai vyko 1996-aisiais, o nuo 2000 metų, priėmus konstitucijos pataisą, valstybės vadovą rinko parlamentas.

Konstitucinis Teismas anksčiau šiais metais grąžino tiesioginius prezidento rinkimus.

Centrinė rinkimų komisija nurodė, kad balsavimą stebėjo daugiau nei 3 tūkst. 200 vietos stebėtojų ir dar 562 stebėtojai iš užsienio.

Moldovą politiniai neramumai ir protestai krečia nuo 2014-ųjų rudens, kai prieš tų metų lapkritį vykusius parlamento rinkimus iš trijų šalies bankų paslaptingai dingo daugiau nei milijardas JAV dolerių. Šis skandalas pakirto žmonių pasitikėjimą valdančiąja provakarietiška koalicija.

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose iš viso dalyvavo devyni kandidatai. Dešimtas kandidatas Marianas Lupu, atstovavęs valdančiajai partijai, trečiadienį pasitraukė iš varžybų, pareiškęs savo paramą M. Sandu.

Neįgyvendintos reformos

Šįmet naują politinę partiją „Veiksmas ir solidarumas“ įkūrusi M. Sandu rinkimų kampanijos metu daugiausiai dėmesio stengėsi skirti kovai su korupcija.

„Neturėtume bijoti, turime įrodyti vagims ir korumpuotiems pareigūnams, kad mūsų yra daugiau“, – sakė politikė sekmadienį.

„Drauge turime atkurti tvarką Moldovoje“, – kalbėjo M. Sandu.

ES pareigūnai pripažįsta, kad Europa praktiškai nuleido rankas dėl skandalų krečiamos Moldovos, nes šalis neįgyvendino jokių sėkmingų reformų, o Rytų ir Vakarų priešpriešos retorika čia dažnai stengiamasi dangstyti gilesnes problemas.

Dalis moldavų visiškai prarado tikėjimą savo valstybe.

„Privalome pripažinti, kad projektą pavadinimu „Moldovos Respublika“ ištiko bankrotas“, – sakė Vasile Prodanas (Vasilė Prodanas), palaikęs proeuropietiškos Liberalų partijos kandidatą Mihai Ghimpu (Mihajų Gimpu), raginantį jungtis prie kaimyninės Rumunijos.