Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžon) trečiadienį paskelbė, kad sieks pakeisti škotų nepriklausomybės šalininkų lyderį Alexą Salmondą (Aleksą Salmondą) Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderio ir regiono vyriausybės vadovo postuose.

„Noriu tarnauti savo partijai ir savo šaliai, ir tikiu, kad esu geriausias žmogus šiam darbui“, – sakydama kalbą Glazge pareiškė N.Sturgeon, kuri šiuo metu yra Škotijos pirmojo ministro pavaduotoja.

Pirmasis ministras A.Salmondas penktadienį, po pralaimėjimo praėjusios savaitės referendume dėl Škotijos nepriklausomybės, paskelbė, kad lapkričio mėnesį, per metinį SNP suvažiavimą, atsistatydins.

N.Sturgeon išrinkimas atrodo iš anksto nulemta išdava, nes kiti du potencialūs kandidatai – Škotijos sveikatos sekretorius Alexas Neilas (Aleksas Nilas) ir Škotijos ministras išorės reikalams Humza Yousafas (Hamza Jusafas) atsisakė kelti savo kandidatūras ir parėmė N.Sturgeon.

Sąjungos su Didžiąja Britanija šalininkai referendumą laimėjo 55 proc. balsų, bet 45 proc. škotų rinkėjų – 1,6 mln. žmonių, precedento neturintis skaičius – balsavo už nepriklausomybę. Referendumo kampanija išprovokavo politinius debatus ir aktyvumą visoje Škotijoje.

„Būti savo šalies pirmąja ministre, ypač – šiuo jaudinančiu ir optimistiniu metu, būtų ir didelė garbė – be abejo, didžiausia garbė, – ir didžiulė atsakomybė“, – sakė N.Sturgeon.

Ši 44 metų politikė dažnai kalbėdavo apie tai, kaip jaunystėje susidomėjo politika pamačiusi Škotijos poindustrinį smukimą „tamsiomis dienomis“, kai valdė buvusios britų ministrės pirmininkės Margaret Thatcher (Margaret Tečer) vyriausybė.

N.Sturgeon buvo lyginama su Angela Merkel – dėl panašios šukuosenos ir politinio stiliaus – ir yra laikoma „smegenimis“ už škotų nepriklausomybės kampanijos, nes prižiūrėjo dokumento „Baltosios knygos“ –prospekto separacijai – parengimą.

Vakarų Škotijos mieste Ervine 1970 metų liepos 19 dieną gimusi N.Sturgeon į SNP įstojo būdama 16-os ir netrukus buvo paskirta koordinatore jaunimo reikalams ir partijos viešiesiems ryšiams.

Studijuodama teisę ji tapo svarbia Glazgo universiteto Škotijos nacionalistų asociacijos nare, vėliau tame mieste dirbo teisininke, o galiausiai visiškai atsidėjo politikai.

2004 metais ji atsisakė bandymo siekti SNP lyderio posto, kai A.Salmondas iškėlė savo kandidatūrą, ir labai padėjo patraukti skeptiškesnes rinkėjas moteris.