Nardymas prie karo laivų taptų patrauklus

Paskatino kurti nardymo kurortą

Dalyje vietų, ypač Europos pietiniuose regionuose, yra laivų, taip pat likusių iš po Antrojo pasaulinio karo, kur leidžiama atvykti turistams ir prie jų nardyti.

Raudonojoje jūroje 1941 m. vokiečių bombonešiai nuskandino Didžiosios Britanijos krovininį garlaivį „SS Thistlegorm“. Tai buvo palyginti naujas, 1940 m. statytas laivas, kuris prieš tai spėjo atlikti tik 3 sėkmingus reisus.

Po Antrojo pasaulinio karo šiuo laivu susidomėjo okeanografas, filmų kūrėjas Jacquesas-Yvesas Cousteau. Pagal vietinių žvejų pasakojimą, jis nedideliame 30 m gylyje surado nuskendusį laivą. Tai, ką prancūzas išvydo, jam padarė įspūdį. Laivas gabeno karinę techniką: sunkvežimius ir motociklus, įvairią amuniciją. Po sprogimo, kai jį atakavo bombonešiai, atsivėrė laivo erdvės, matyti juo gabenti įvairiausi kroviniai.

J.-Y. Cousteau atradimas ilgą laiką buvo pamirštas, tačiau jis vėl prisimintas XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, kai kilo sumanymas Šarm al Šeichą vystyti kaip nardymo kurortą. Tai, kad jis tapo patraukliu kurortu, lėmė ir karo metais nuskendusio „SS Thistlegorm“ atradimas ir itin atraktyvūs jo povandeniniai vaizdai.

„SS Thistlegorm“ yra laikomas vienu iš 10 patraukliausių ir didžiausių nardymo vietų pasaulyje.

Pėdsakai: per šimtmečius Baltijos jūroje ar jos įlankose dažnai randamos tik tokios išsilaikiusios senų burlaivių liekanos. „Portalmorski.pl“ nuotr.

Atraktyvus laivas prie Gdynės

Baltijos jūroje taip pat yra daugybė ne tik Antrojo pasaulinio karo, bet ir ankstesnių laikų nuskendusių laivų. Ne kartą įvairiais lygiais buvo siūloma ieškoti vietų, kur Baltijoje narai galėtų leistis nardyti prie laivų.

Europoje požiūris į nardymą prie karo laivų yra itin konservatyvus. Kadangi daugelyje laivų kartu su jais nuskendo ir žmonės, laikomasi nuostatos, kad nėra padoru trikdyti mirusiųjų vietas.

Gal ir dėl šios priežasties Lenkijos narų grupei iš Gdynės net ketverius metus teko laukti ir derinti nėrimą prie garsiausio Lenkijos pakrantėje nuskendusio nacistinės Vokietijos laivo – tanklaivio „T/S Franken“. Šį 130 m ilgio laivą sovietų oro pajėgos nuskandino 1945 m. balandį. Nors po laivo žūties praėjo 78 metai, jis yra labai gerai išsilaikęs.

Iš prie Lietuvos krantų sudužusių laivų narų ekskursijoms bene geriausiai tiktų ties Karkle 10–11 m gylyje gulintis Vokietijos pagalbinis laivas „Fusilier“.

Lenkijos žiniasklaidoje netgi vyko diskusija, ar nevertėtų Gdansko įlankoje netoli Gdynės nuskendusį laivą „T/S Franken“ paskelbti vieša nardymo vieta, rengti nardymo ekskursijas.

Oficialios Lenkijos tarnybos baiminasi, kad „T/S Franken“ nuolaužos gali kelti pavojų. Svarstoma, kad tanklaivyje gali būti dideli kiekiai kuro likučių. Kai narų grupė iš Gdynės po ilgalaikio derinimo gavo leidimą nerti prie „Franken“, jų buvo paprašyta parengti ataskaitą su nuotraukomis ir filmuota medžiaga apie tanklaivio tankų būklę, vietas, jei kur nors matyti prasiskverbiančių naftos produktų pėdsakų.

Nėra didelių vilčių, kad prie laivo „T/S Franken“ bus leista masiškai nardyti narams, nors Gdynės narų grupė jokio degalų nuotėkio iš nuskandinto laivo nepastebėjo. Gdynės narai netgi pateikė rekomendaciją atverti tanklaivį „T/S Franken“ nardymui. Taip neva laivas būtų dažniau stebimas narų, kurie, jei prasidėtų koks nors kuro nuotėkis, iš karto praneštų.

Trauka: Lenkijos narai per karą nuskendusiame laive „T/S Franken“ prie Gdynės. „Portalmorski.pl“ nuotr.

Lietuvos povandeniniai skenduoliai

Pagal įvairius duomenis, prie Lietuvos krantų yra maždaug 120 įvairiu laiku nuskendusių laivų. Realiai į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašyta 17 Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje nuskendusių laivų.

Toks didelis skirtumas tarp turimų duomenų ir realiai į vertybių sąrašą įrašytų laivų yra todėl, kad didesnė dalis laivų nėra ištirti.

Tai lemia ir Lietuvos specifika. Dauguma laivų yra nuskendę 100 m ir didesniame gylyje. Narams ištirti juos sunku, o kartais ir neįmanoma, nes jie net ir itin gerai pasirengę gali nerti tik į iki 80 m gylį. Toks nėrimas trunka kelias valandas, iš dalies yra pavojingas dėl šalčio ir tamsos didesnėje vandens gelmėje.

Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų yra didesni gyliai, todėl net ir ištirtas laivas kažin ar galėtų būti patrauklus pramoginiam nardymui. Geriausios vietos yra tokios, kur gylis iki ant dugno gulinčio laivo siekia 10–20 m. Tokie gyliai dažniausiai būna įlankose. Dėl to, tarkim, Lenkijos Gdynės įlankoje nuskendęs tanklaivis „T/S Franken“ ir būtų patrauklus nardymui.

Iš prie Lietuvos krantų sudužusių laivų narų ekskursijoms bene geriausiai tiktų ties Karkle 10–11 m gylyje gulintis Vokietijos pagalbinis laivas „Fusilier“. Jis buvo nuskandintas 1944 m. lapkritį. Laive buvo 60 žmonių įgula ir apie 250 kareivių. Išplaukti su viena valtimi ir išsigelbėti pavyko tik 13-ai žmonių.

Yra skurdžių duomenų ir apie du 75 ir 100 m ilgio karo metais nuskandintus Vokietijos transportinius laivus. Nežinoma netgi tiksli jų žūties data – minimas laikas nuo 1942 iki 1945 m.

Prie Lietuvos krantų palyginti nedideliame 5–6 m gylyje yra ir nuskendusių burinių laivų liekanų. Dalis laivų žuvo dar XIX a. Rastos dviejų laivų liekanos net iš XVII a. Prie šių laivų liekanų ką nors pamatyti ne visada įmanoma, nes jūros dugno smėlis tai užneša, tai vėl atidengia medines laivo detales.