„Rusija siekia susigrąžinti prarastą didžiosios valstybės statusą, ir stato ant hibridinių priemonių, nes propaganda ir kibernetinės atakos yra pigesnės už tankus ir raketas“, - pareigūną citavo „Deutsche Welle“.

Savo ruožtu Vokietijos kontržvalgybos vadovas Hansas-Georgas Maassenas (Hansas Georgas Masenas), pažymėjo, jog kai kurios šalys iki šiol pasitelkia „hibridinių operacijų ar vadinamųjų aktyvių priemonių metodus, kuriuos jos naudojo Šaltojo karo laikais“.

„Vis dar turime pėdsaką, paliktą Šaltojo karo po jo pabaigos. Grėsmės, kurias šiandien vadiname hibridinėmis, daugiausia buvo žinomos karo bei Šaltojo karo metu“, – H.-G. Maasseną cituoja „Deutsche Welle“.

Anot ankstesnių pranešimų, Didžiosios Britanijos saugumo tarnybos (MI5) vadovas Andrew Parkeris (Endrius Parkeris) pareiškė, kad šiuo metu Europos šalių visuomeninei santvarkai nuolat kelia grėsmę priešiškos valstybės, kurių pagrindinė yra Rusija.