Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Vašingtone, kad padėtų pagrindus kitą mėnesį vyksiančiam NATO 75-mečio aukščiausiojo lygio susitikimui.

Liepą vyksiančio susitikimo tikslas – pasiųsti ryžtingą žinią dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, nes prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) laukia sunki kova dėl perrinkimo su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kuris skeptiškai vertina Vakarų paramą Kyjivui.

Kalbėdamas prieš susitikimą su J. Bidenu, J. Stoltenbergas apkaltino Kiniją gilinant konfliktą, nes Pekinas, kaip teigia JAV pareigūnai, labai skatina eksportą, padėdamas atkurti Rusijos gynybos pramonę.

Prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) „stengėsi sudaryti įspūdį, kad šiame konflikte yra ant galinės sėdynės, kad išvengtų sankcijų ir išlaikytų prekybos srautą“, Vašingtone veikiančiame Wilsono (Vilsono) centre sakė J. Stoltenbergas.

„Tačiau iš tikrųjų Kinija kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir kartu nori palaikyti gerus santykius su Vakarais“, – sakė jis.

„Pekinas negali turėti abiejų dalykų. Tam tikru momentu – ir jei Kinija nepakeis savo kurso – sąjungininkai turi nustatyti kainą. Turėtų būti pasekmių.“

Kinija tvirtina, kad nesiunčia mirtinos pagalbos nė vienai iš konflikto pusių – kitaip nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės.

Pekinas nedalyvavo savaitgalį Šveicarijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje, kuriame buvo dar kartą patvirtinti Kyjivo reikalavimai Rusijai palikti Ukrainos teritoriją, kad būtų sudaryta taika.

Rusija tvirtino, kad yra suinteresuota derybomis, tačiau reikalavo, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš Maskvos užgrobtos teritorijos.

D. Trumpas, kuris praeityje sakė, jog žavisi Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, gyrėsi, kad gali greitai užbaigti karą, greičiausiai spausdamas Ukrainą priimti reikalavimus.

J. Stoltenbergas nori, kad Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime NATO taptų pagrindine koordinatore dėl Ukrainos ir būtų nustatytas būdas teikti ilgalaikę karinę paramą – jis to siekia galbūt tam, kad D. Trumpas negalėtų sutrukdyti būsimoms pastangoms padėti Ukrainai.

„Kuo patikimesnė bus mūsų ilgalaikė parama, tuo greičiau Maskva supras, kad negali mūsų perlaukti“, – sakė jis.

„Gali atrodyti paradoksalu, bet kelias į taiką – tai daugiau ginklų Ukrainai.“

JAV Kongresas balandį patvirtino maždaug 60 mlrd. JAV dolerių naują karinį finansavimą Ukrainai, tačiau tik po kelis mėnesius trukusio delsimo dėl politinių kovų ir kai kurių D. Trumpo sąjungininkų respublikonų pasipriešinimo.