NATO šalių užsienio reikalų ministrai, siekiantys iki liepą Vašingtone įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo parengti paramos Ukrainai paketą, trečiadienį Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano.
„Užsienio reikalų ministrai aptars, kaip geriausiai organizuoti NATO paramą Ukrainai, kad ji būtų galingesnė, labiau nuspėjama ir tvaresnė“, – sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs NATO pareigūnas.
„Balandį vyksiančiuose ministrų susitikimuose nebus priimta jokių galutinių sprendimų, o diskusijos bus tęsiamos artėjant liepą įvyksiančiam Vašingtono viršūnių susitikimui“, – pridūrė jis.
Pareigūnai ir diplomatai teigė, kad siūloma, jog 32 NATO šalys į fondą mokėtų įnašus pagal savo ekonomikos dydį.
Tačiau kai kurie iš jų įspėjo, kad vis dar lieka daug klausimų dėl to, kaip būtų vykdomas bet koks finansavimas, o iki susitikimo Vašingtone planas greičiausiai gerokai pasikeis.
„Dar reikia nueiti ilgą kelią – daugybei sąjungininkų kyla klausimų dėl praktinių susitarimų“, – sakė vienas NATO diplomatas.
Pareigūnai nurodė, kad J. Stoltenbergo pasiūlyme taip pat numatyta, jog NATO perims didesnę ginklų tiekimo Kyjivui koordinavimo kontrolę iš JAV vadovaujamos grupės, kuri šiuo metu padeda prižiūrėti paramos teikimą.
Užsienio reikalų ministrai aptars, kaip geriausiai organizuoti NATO paramą Ukrainai, kad ji būtų galingesnė, labiau nuspėjama ir tvaresnė.
Pasak pareigūnų, J. Stoltenbergas teigė, kad tai galėtų padėti apsaugoti ginkluotės srautą į Ukrainą nuo bet kokių politinių pokyčių NATO šalyse, pavyzdžiui, kritiškai Aljanso ir pagalbos Ukrainai atžvilgiu nusiteikusiam Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) siekiant grįžti į Baltuosius rūmus per lapkritį JAV vyksiančius prezidento rinkimus.
Šio plano įgyvendinimas būtų didelis pokytis Vakarų karinio aljanso pozicijoje – NATO iki šiol atsisakydavo siųsti ginklus į Ukrainą, baimindamasi, kad tai priartintų organizaciją prie tiesioginio konflikto su Rusija.
Iki šiol Aljansas siuntė Ukrainai tik neletalinę pagalbą, o atskiros jo narės tiekė ukrainiečiams ginkluotę už dešimtis milijardų dolerių (eurų).
Šis pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti į priekį besiveržiančius geriau apginkluotus Rusijos karius, mažėjant Kyjivo rėmėjų Vakaruose tiekimui.
Šiuo metu JAV Kongrese yra įstrigęs 60 mlrd. dolerių (55,34 mlrd. eurų) vertės finansavimo paketas, tačiau yra vilčių, kad artimiausiomis savaitėmis įstatymų leidėjai galėtų jį priimti.
Tikimasi, kad NATO užsienio reikalų ministrai taip pat aptars kandidatų, siekiančių pakeisti J. Stoltenbergą, kovą dėl generalinio sekretoriaus posto, po to, kai Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) netikėtai metė iššūkį favoritu laikomam Nyderlandų premjerui Markui Rutte (Markui Riutei).
Diplomatai teigė, kad M. Rutte dabar remia apie 90 proc. NATO šalių narių, tačiau Vengrija ir Turkija vis dar blokuoja greitą paskyrimą prieš viršūnių susitikimą.
