„Mūsų užduotis yra padėti Ukrainai laimėti šį karą, nes jie gali laimėti šį karą, ir taip pat sukurti sąlygas, kurios leistų tokius (Rusijos – BNS) veiksmus pasmerkti tarptautinėje bendruomenėje“, – interviu BNS Vilniuje sekmadienį sakė M. Geoana.
„Prezidentas (Volodymyras – BNS) Zelenskis ir jo Vyriausybė turi nuspręsti, ką reiškia pergalė, o mes esame tam, kad jam ir jo Vyriausybei padėtume turėti stipriausias įmanomas derybines pozicijas, kai ateis metas diplomatijai, nes metas diplomatijai ir politiniam sprendimui tikrai ateis“, – pridūrė jis.
Pasak pareigūno, Aljansas jau nuo 2014 metų Krymo aneksijos padėjo Ukrainai modernizuoti savo kariuomenę.
„Niekas nenuvertina didžiulės Ukrainos žmonių drąsos, heroizmo ir pasiaukojimo, tačiau mes čia taip pat atlikome vaidmenį ir toliau jį atliksime, kad daugeliu būdų padėtume Ukrainai“, – sakė NATO vadovo Jenso Stoltenbergo pavaduotojas.
Jis taip pat teigė, kad NATO birželį viršūnių susitikime Madride apsispręs stiprinti savo buvimą rytuose.
Nors M. Geoana neatskleidė konkrečių pajėgumų, kurie bus atsiųsti, jis tvirtino, kad tai turėtų būti „tvirtas, lankstus ir tvarus“ buvimas, atsiunčiant įvairius pajėgumus.
NATO pareigūnas taip pat sakė matęs naujienas, jog lietuviai surinko daugiau nei 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ Ukrainai nupirkti.
„Tai nuostabi Lietuvos žmonių, ne tik vyriausybės, parlamento ar verslo, solidarumo išraiška“, – kalbėjo jis.
– Regiono šalys laukia NATO viršūnių susitikimo Madride, nes čia tikisi sprendimų, kurie sustiprins NATO rytinį sparną, tęsiantis Rusijos invazijai Ukrainoje. Pradžiai, ar galite pasakyti, dėl ko NATO šalys šiuo metu sutaria?
– Madride mūsų lyderiai apsispręs dėl ilgalaikės mūsų buvimo adaptacijos. Tai nevyksta vakuume. 2017 metais dislokavome kovines grupes trijose Baltijose šalyse ir Lenkijoje, nusprendėme suformuoti keturias naujas tokias kovines grupes Aljanso pietryčiuose. Pirmą kartą aktyvavome NATO Greitojo reagavimo pajėgas, rytiniame sparne dislokavome NATO pavaldžių 40 tūkst. karių, 100 tūkst. JAV karių, šimtai naikintuvų ir karinių laivų yra Europoje ir taip toliau.
Dabar dirbame prie to, kaip tiksliai atrodys mūsų buvimo forma ir kontūrai, dėl to apsispręs mūsų lyderiai. Akivaizdu, kad mūsų buvimas bus tvirtesnis. Akivaizdu, kad tame dalyvaus įvairių rūšių pajėgos.
– Turite omenyje sausumą, jūrą ir orą, teisingai?
– Taip, o taip pat kibernetines ir kosmoso pajėgas. Turėsime naują priešraketinės gynybos architektūros kartą, kas yra labai svarbu, o rytiniame sparne patruliuos šimtai NATO naikintuvų.
Suprantame susidomėjimą kiekiais, tačiau norėčiau pabrėžti kokybės klausimą. Tikimės labai rimtų mūsų lyderių sprendimų Madride.
– Vis dėlto kalbant apie kiekybę, Baltijos šalys ir Lenkija prašo jose dislokuotus priešakinių pajėgų batalionus padidinti iki brigados dydžio vienetų, tai reikštų, jog sąjungininkų karių šalyse skaičius išaugtų kelis kartus. Ar šalių vadovai pritars tokiam žingsniui?
– Dėl to turi sutarti vadovai. (...) Visa tai vyksta ne tik dėl Rusijos karo Ukrainoje, bet taip pat dėl to, jog mūsų lyderiai yra patvirtinę naujos kartos karinį planavimą, pavadintą „Euroatlantinės erdvės atgrasymas ir gynyba“. Keičiame nacionalinius gynybos planus regioninės gynybos planais, bendradarbiaujame ne tik teritorinės gynybos, bet ir naujų technologijų klausimais. (...) Taigi, dėl to turės apsispręsti mūsų lyderiai. Taip pat birželio 15-16 dienomis vyks NATO gynybos ministrų susitikimas. Įprastai, tai būna taškas, kada pasiekiamas politinis-karinis sprendimas, dėl kurio patvirtinimo vėliau apsispręs lyderiai.
– Kai kurie pareigūnai Vilniuje neviešai reiškia nerimą, kad dalis NATO šalių norėtų sugrįžti į ankstesnį santykių su Rusija lygį, taigi nenori drastiškų, reikšmingų pokyčių, kalbant apie NATO buvimą rytiniame sparne. Be to, Lietuvos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė nematęs aiškių NATO pažadų sustiprinti buvimą. Kaip į tai reaguojate?
Nematome nieko Aljanse, kas siūlytų grįžti prie įprastų santykių su Rusija. Rusija giliai supurtė Europos saugumo architektūrą.
Mes padedame Ukrainai. Vakar (šeštadienį – BNS) mačiau puikias naujienas, kad Lietuvos piliečiai surinko pinigus dronui Ukrainai. Tai nuostabi Lietuvos žmonių, ne tik vyriausybės, parlamento ar verslo, solidarumo išraiška.
Pasikartosiu, mes tikimės tvirto, lankstaus ir tvaraus buvimo rytiniame sparne. Šiuo metu dėl to deramasi ir esu tikras, kad mūsų lyderiai priims geriausią sprendimą, kad būtume tvirti, įvairūs, lankstūs ir tvarūs žiūrint į ateitį. Esu įsitikinęs, kad mūsų lyderiai priims teisingus sprendimus.
– Ar Rusija bus įvardyta grėsme Aljansui?
– Vėlgi, dėl naujos NATO strateginės koncepcijos šiuo metu deramės. Vienas dalykas akivaizdus. Pastarojoje koncepcijoje, priimtoje 2010 metais, Rusija yra įvardyta strategine partnere. Dėl Rusijos veiksmų tai dabar skamba neadekvačiai. Akivaizdu, kad Rusija yra reikšmingiausia grėsme Europos taikai ir saugumui. Aišku, terorizmas yra taip pat reikšminga grėsmė.
Negaliu spręsti, kaip atrodys (strateginės koncepcijos – BNS) žodynas, nes tai bus derybų rezultatas, bet žinau, jog tai bus tvirtas, nedviprasmiškas žodynas Rusijos atžvilgiu.
– O kaip dėl 1997-ųjų NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimo? Kai kurios šalys, įskaitant Baltijos valstybes, nori atsisakyti šio susitarimo, nes jis, anot jų, paseno.
– Rusija iš esmės panaikino bet kokį šio Steigiamojo akto turinį. Ji priėmė sprendimus, ji prisiėmė įsipareigojimus nesiimti agresijos prieš kaimynes, tačiau ji tai daro, ir reguliariai konsultuotis su NATO, tačiau ji to nedaro. Manau, kad šis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos kaltės. Kaip tai apibūdinti, yra niuansų klausimas, bet iš esmės Rusija pasitraukė iš šio su mumis sudaryto susitarimo, todėl dabar nebesusiduriame su jokiais apribojimais turėti tvirtą NATO buvimą rytiniame sparne ir užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos kvadratinis colis bus saugomas NATO Penktojo straipsnio ir mūsų sąjungininkų.
– Ta linkme ir norėjau klausti: susitarimu NATO įsipareigojo dislokuoti reikšmingus pajėgumus rytiniame...
– Mes nemanome, kad esame kažkuo saistomi vien dėl to, kad Rusija pati atsitraukė nuo šio susitarimo turinio.
– Ar viršūnių susitikime Madride NATO pakvies Švediją ir Suomiją prisijungti prie Aljanso?
– Sveikiname šių labai svarbių, sakyčiau, turbūt artimiausių NATO partnerių sprendimus. Visame pasaulyje turime 37 partneres. Švedija ir Suomija tokios itin artimos NATO buvo ilgus metus. (...)
Žinoma, tai Aljansas, kuris veikia konsensusu ir omenyje turime visų NATO sąjungininkų interesus.
Žinome, kad šiuo metu tarp suinteresuotųjų pusių vyksta diskusijos, ir esame įsitikinę, kad prisijungimo procedūra prasidės. Prie mūsų prisijungs dvi labai vertinamos sąjungininkės, kurios ne tik prisidės prie Baltijos jūros regiono saugumo, bet ir prie kitų NATO dimensijų – kibernetinės, pilietinio atsparumo, technologijų.
– Ar NATO planuoja kaip nors tarpininkauti Švedijos ir Suomijos bei Turkijos deryboms, kad padėtų išspręsti šiuos nesutarimus?
– Gerai, kad šiuo metu vyksta tiesioginės derybos tarp suinteresuotųjų pusių. Generalinis sekretorius (Jensas – BNS) Stoltenbergas pasiūlė savo biuro pagalbą ir jeigu matysime poreikį jam arba mums įsitraukti, žinoma, kad tai padarysime. Tačiau esame įsitikinę, kad ši diskusija atlieps vienos mūsų sąjungininkės poreikius ir jos kartu ras konsensusą, kad šios dvi labai vertinamos naujos sąjungininkės prisijungtų prie Aljanso.
– NATO tiesiogiai neįsitraukė į karą Ukrainoje, Aljanso narės atskirai teikia Ukrainai karinę, humanitarinę ir kitokią pagalbą. Tačiau ar NATO turi tikslą šiame konflikte?
– Padėjome Ukrainai transformuoti savo ginkluotąsias pajėgas jau nuo neteisėtos Krymo aneksijos laikų. NATO padeda užtikrinti, kad Ukrainos (kariuomenė – BNS) atitiktų NATO standartus. Niekas nenuvertina didžiulės Ukrainos žmonių drąsos, heroizmo ir pasiaukojimo, tačiau mes čia taip pat atlikome vaidmenį ir toliau jį atliksime, kad daugeliu būdų padėtume Ukrainai.
Sąjungininkės pasirinko naudoti kitą mechanizmą, pavyzdžiui, Ramšteino procesą, rinkti paramai ir koordinuotis, nes NATO yra organizacija, kurios pagrindinė užduotis yra saugoti ir ginti milijardą žmonių iš 30-ies valstybių, o to dalis yra karo eskalacijos tarp mūsų ir Rusijos išvengimas.
Galiu pasakyti tai, jog NATO atvirų durų politika išlieka, tai fundamentali tarptautinė teisę, užtikrinta teisės aktais nuo Jungtinių Tautų Chartijos iki Helsinkio baigiamojo akto, galiausiai – Vašingtono sutartimi. Numanomas Švedijos ir Suomijos prisijungimas tik sustiprins įsitikinimą, kad NATO atvirų durų politika išlieka.
Norime nepriklausomos, suverenios, demokratinės, klestinčios ir europinės demokratiškos Ukrainos valstybės.
– Ar NATO siekia, kad Rusija šiame kare susilpnėtų?
– Norime užtikrinti, kad aiškiai indikuojame, jog agresija Europoje ir pasaulyje prieš silpnesnį kaimyną yra nepriimtina. Mūsų užduotis yra padėti Ukrainai laimėti šį karą, nes jie gali laimėti šį karą, ir taip pat sukurti sąlygas, kurios leistų tokius (Rusijos – BNS) veiksmus pasmerkti tarptautinėje bendruomenėje.
Prezidentas (Volodymyras – BNS) Zelenskis ir jo Vyriausybė turi nuspręsti, ką reiškia pergalė, o mes esame tam, kad jam ir jo Vyriausybei padėtume turėti stipriausias įmanomas derybines pozicijas, kai ateis metas diplomatijai, nes metas diplomatijai ir politiniam sprendimui tikrai ateis.
– Ačiū už pokalbį.
