Vieta gal ir pasikeitė, bet ritualas liko tas pats: ant žemės suguldyti didžiuliai tunai, varpai skelbia aukciono pradžią ir vyksta garsus, painus kainų siūlymas, kurio sistemą supranta tik dalyviai.

„Štai. Pradedam“, – sakė sušių pasaulio garsenybė Kiyoshi Kimura (Kiošis Kimura), kuriam priklauso restoranų tinklas „Sushi Zanmai“. K. Kimura praeityje per Naujųjų metų aukcionus yra sumokėjęs rekordinių sumų už tunus.

„Šiandien tokių kainų nebus“, – šypsodamasis sakė jis naujienų agentūrai AFP – prieš prasidedant aukcionui, kuriame jokių naujų rekordų nebuvo pasiekta.

Sekmadienį, po diena anksčiau įvykusio paskutinio emocingo tunų aukciono, garsieji Cukidžio turgaus krautuvai pradėjo išsikėlimą į naują vietą.

Tačiau turgaus perkėlimas buvo ilgas ir prieštaringai vertinamas procesas. Nedaug kas ginčytų, kad Cukidžio geriausi laikai jau praeityje; be to, susirūpinimą kėlė pasenusi priešgaisrinė tvarka ir higienos kontrolė.

Už maždaug 2 km į rytus Tojosu rajone įsikūręs naujasis turgus, priešingai, gali pasigirti moderniausiais šaldymo įrenginiais ir yra kone dvigubai didesnis už Cukidžį, kuris ir taip buvo didžiausias pasaulyje.

Tačiau Tojosu turgus įkurtas buvusio dujų fabriko vietoje, kur gruntas, kaip nustatyta, buvo užterštas. Vietos valdžia turėjo išleisti milijonus eurų jam išvalyti; dėl šių darbų turgaus perkėlimas buvo atidėtas.

„Ne tokia atmosfera“

Ankstyvo ryto tunų aukcionai Cukidžyje tapo ritualu ir vienu svarbiausių dalykų Japonijos sostinės lankytojų planuose. Turistai prie turgaus rinkdavosi iš vakaro, tikėdamiesi anksti ryte patekti tarp 120 laimingųjų, kuriems bus leista savo akimis pamatyti tą organizuotą chaosą.

Ypač svarbūs būdavo pirmieji aukcionai po Naujųjų metų, kai didmenininkai ir sušių magnatai už didžiausias ir geriausias žuvis paklodavo įspūdingas sumas.

Rekordas laikosi nuo 2013 metų, kai už 222 kg  tuną buvo sumokėta 155,4 mln. jenų (1,56 mln. eurų).

Perkėlimas paveikė ne tik garsiuosius žuvų pardavėjus, bet ir prekiautojus vaisiais bei daržovėmis, restoranus ir kitas „vidinio“ turgaus parduotuves.

Vadinamasis išorinis turgus, kurio parduotuvėlėse galima gauti visko, nuo jūros dumblių iki kavos, liko.

Tačiau sandėliai, kuriuose dirbo žuvų pardavėjai ir veikė kitos parduotuvės bei restoranai, turėtų būti nugriauti. Pirmiausia šioje vietoje atsiras transporto depas 2020 metų olimpinėms žaidynėms.

Tokijo merė Yuriko Koike (Juriko Koikė) tvirtino, kad naujasis turgaus kompleksas yra saugus ir užtikrins „moderniausią“ aplinką žuvims pardavinėti.

Tačiau kai kurie Cukidžio veteranai, atvykę į pirmąjį aukcioną naujutėlaitėje, švarutėlėje uždaroje arenoje, sakė, kad perkėlus turgų buvo prarasta jo sielos dalis.

„Atmosfera nebe tokia, kaip Cukidžyje“, – sakė „Michelin“ žvaigždučių pelnęs šefas Lionelis Beccat (Lionelis Beka), daug metų vaikštantis į šiuos aukcionus.

„Vien profesiniu požiūriu Tojosu gal ir geresnis, bet sentimentų požiūriu (geresnis) Cukidžis. Galva sako „taip“, bet širdis sako „ne“, – AFP sakė L. Beccat, turėdamas omenyje naująją vietą.

Tačiau ne visi buvo nusiteikę pesimistiškai.

Šiame turguje dirbantis Masahiko Ogaki (Masahikas Ogakis) sakė: „Na, aš senstu, bet galvodamas apie ateitį manau, kad tai bus smagi vieta dirbti jaunimui. Manau, kad jie čia bus labiau patenkinti. Norėčiau būti vienas iš jų.“

„Ne visai įtikinti“

Y. Koike pažadėjo įsiklausyti į daugybę skundų dėl stovėjimo vietų mikroautobusams ir transporto spūsčių.

„Dar per anksti pasakyti, kaip viskas bus. Pažiūrėsime, kai pradėsime naudotis, bet esam ne visai įtikinti“, – sakė vienas tunų pardavėjas.

Tuo tarpu Cukidžyje kelios dešimtys protestuotojų prasiveržė pro miesto pareigūnų gretas į senąsias patalpas, kuriose dabar daugiausia laikosi žiurkės.

Kai kurie protestuotojai siūlė išlaikyti Cukidžio turgų tam atvejui, jeigu Tojosu kiltų rimtų problemų.

„Nenorėjome, kad taip atsitiktų, bet norėjome ateiti, nes tai mūsų teisė. Mes tebeturime licencijas čia prekiauti. Mes jų neatsisakėme“, – tvirtino vienas žuvų pardavėjas.