Lenkijos ir Izraelio prezidentai antradienį pasveikino įspūdingo naujo muziejaus Varšuvoje atidarymą, atveriantį galimybę geriau susipažinti su spalvinga jau 1 000 metų trunkančia Lenkijos žydų bendruomenės istorija, paženklintą Holokausto tragedijos, girdami šį žingsnį kaip investiciją į abiejų šalių ateities ryšius.

Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas sakė, kad POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejus „simbolizuoja mūsų žvilgsnį į ateitį“, kalbėdamas per ceremoniją Lenkijos sostinėje, vykusią griežto saugumo sąlygomis. Ši Izraelio lyderio kelionė į užsienį buvo pirmoji nuo jo darbo pradžios liepą.

„Jeigu esi žydas, net jeigu esi gimęs ne Lenkijoje, pats Lenkijos vardas sukelia virpulį ir ilgesį tavo širdyje“, – pareiškė jis.

„Nors žydai buvo išrauti iš Lenkijos, sunku ar netgi neįmanoma išrauti Lenkijos iš žydų. Neįmanoma ištrinti tokios turtingos, pilnos ir nepaprastai skausmingos istorijos“, – R.Rivlinas sakė per nekantriai lauktą muziejaus nuolatinės ekspozicijos viešą atidarymą.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) atkartojo šią mintį, sakydamas, jog 75,5 mln. eurų (daugiau negu 260 mln. litų) kainavęs statinys, kuriame plačiai naudojamos daugialypės terpės instaliacijos, yra „gera investicija į būsimus ryšius tarp abiejų tautų ir valstybių“.

„Esu tikras, kad šis muziejus atkurs gilių, gerų jausmų tarp lenkų ir žydų pasaulį“, – pridūrė jis.

Buvusio Varšuvos geto vietoje įsikūrusio muziejaus atidarymas taps „žaidimo taisykles keičiančiu“ įvykiu Lenkijos ir žydų santykiuose, šalies vyriausiasis rabinas Michaelis Schudrichas (Michaelis Šudrichas) sakė naujienų agentūrai AFP.

„Tai nereiškia, kad santykiai buvo blogi – tai reiškia, kad dėl to jie taps geresni“, – paaiškino jis.

Muziejus veikė jau nuo praeitų metų balandžio ir pritraukė daugiau negu 400 tūkst. lankytojų – iš dalies dėl savo patrauklaus dizaino.

Santūrus stiklinis pastato fasadas, jau tapęs šiuolaikinės architektūros ikona, padalytas plataus nesimetriško intarpo, kuris atlieka įėjimo ir pagrindinės salės funkciją.

Suomių architektų Rainerio Mahlamaeki (Rainerio Mahlamejekio) ir Ilmaro Lahdelmos suprojektuotame statinyje šis perskyrimas simbolizuoja legendą apie prasiskyrusius Raudonosios jūros vandenis, žydams bėgant iš vergijos Egipte.

„Ilsėkitės čia“

Žydai pirmąkart atvyko gyventi Lenkiją, gelbėdamiesi nuo XI amžiuje Vakarų Europoje vykusių pogromų.

Kaip teigia žydų legenda, pabėgėliai išgirdo balsą iš dangaus, skelbiantį „Po lin“ (hebrajų kalba – „ilsėkitės čia“). Taip esą atsiradęs Lenkijos vardas (Polen). Su šia legenda susijęs tiek naujojo muziejaus pavadinimas, tiek jo idėja – prikelti praeitį naujam gyvenimui, sakė nuolatinės ekspozicijos direktorė Barbara Kirshenblatt-Gimblett (Barbara Kiršenblat-Gimblet).

„Tai istorinė akimirka, – Varšuvos gyventoja Katarzyna Horn (Katažyna Horn) sakė AFP, atvykusi į antradienį surengtą didįjį atidarymą. – Esu čia tiesiog dėl to, kad esu kilusi iš žydų šeimos Kobryne, Baltarusijoje.“

„Šis muziejus nuostabus, nes iki šiol dėmesys visuomet būdavo sutelktas į žydus, žuvusius Lenkijos teritorijoje. Čia matome, kaip jie gyveno tarp mūsų“, – nedidelės Lenkijos evangelikų ir reformatų bendruomenės aukšto rango pareigūnė Ewa Jozwiak (Eva Jozviak) pabrėžė kalbėdamasi su AFP.

Pagrindinis dėmesys šiame muziejuje bus sutelktas ne į daugybę istorinių eksponatų, o į daugialypės terpės instaliacijas, atskleidžiančias Lenkijos žydų bendruomenės praeitį beit atkuriančias jų kasdienio gyvenimo scenas.

Šiame pasakojime taip pat bus tamsių puslapių, įskaitant Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais, kai nacistinė Vokietija okupuotoje Lenkijoje išžudė milijonus žydų, taip pat antisemitizmą, neišvengiamai lydėjusį žydų gyvenimą visoje Europoje, įskaitant Lenkiją.

Tačiau ši paroda taip pat sudaro retą galimybę pažvelgti į Lenkijos žydų bendruomenės, kuri kadaise buvo didžiausia pasaulyje, turtingą gyvenimą.

XVII amžiaus viduryje Lenkijos karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyveno apie 750 tūkst. žydų.

1939 metais Lenkijoje jų gyveno apie 3,3 mln. – tuo metu žydai sudarė apie 10 proc. šalies gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą gyvi liko tik 200–300 tūkst. šios bendruomenės narių.

Dauguma išgyvenusiųjų emigravo, o dabar aktyvią žydų bendruomenę sudaro tik apie 7 tūkst. žmonių.

Dešimtys tūkstančiai Lenkijos gyventojų turi žydiškų šaknų, tačiau nesitapatina su šia bendruomene arba nežino savo kilmės.

Privatūs donorai, taip pat žydų ir lenkų diaspora muziejaus nuolatinei ekspozicijai įrengti surinko 33 mln. eurų (beveik 114 mln. litų). Varšuvos miestas ir Kultūros ministerija muziejaus statybai skyrė 42,5 mln. eurų (146,7 mln. litų).