M. Carney transatlantinė kelionė pas Jungtinės Karalystės (JK) ministrą pirmininką Keirą Starmerį (Kirą Starmerį) ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniueliį Makroną) įvyko po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimų, kad Kanada turėtų tapti JAV dalimi, ir veiksmų prieš jos ekonomiką.

M. Carney, kuris praėjusią savaitę Kanados ministro pirmininko poste pakeitė Justiną Trudeau (Džastiną Triudo), nusprendė, kad jo pirmoji oficiali kelionė į užsienį turėtų būti ne į Jungtines Valstijas, o į svarbias Europos valstybes – Prancūziją ir JK.

Po derybų su JK ministru pirmininku K. Starmeriu Londone M. Carney žurnalistams sakė, kad jo šalis privalo diversifikuoti savo prekybos ir saugumo ryšius.

„Akivaizdu, kad mūsų prekybos ir saugumo santykiai pernelyg priklauso nuo Jungtinių Valstijų. Privalome tai diversifikuoti“, – sakė buvęs Anglijos banko vadovas.

„Tai viena iš priežasčių, dėl kurių pirmi mano vizitai surengti į Paryžių ir Londoną“, – pridūrė jis.

Pabrėždamas bendras vertybes ir bendrą karalių, K. Starmeris padėkojo M. Carney už jo požiūrį į Ukrainą. Prieš dvi dienas Kanados vadovas dalyvavo vaizdo konferencijoje dėl paramos Kyjivui stiprinimo, kurią surengė jo kolega JK.

Britų karalius Charlesas III (Karolis III), kuris taip pat yra Kanados valstybės vadovas, anksčiau priėmė M. Carney pokalbiams Bakingamo rūmuose.

M. Carney atvyko į JK sostinę po susitikimo su E. Macronu Eliziejaus rūmuose Paryžiuje.

Apibūdindamas Kanadą kaip „europietiškiausią iš neeuropietiškų šalių“, M. Carney sakė, kad jo šaliai reikia stiprinti ryšius su sąjungininkais Europoje, tokiais kaip Prancūzija, ir kartu stengtis išlaikyti teigiamus santykius su Vašingtonu.

M. Carney susiduria su grėsmėmis trimis frontais: prekybos karu su Vašingtonu, D. Trumpo grasinimais aneksuoti jo šalį ir artėjančiais rinkimais namuose.

D. Trumpo įvesti muitai importuojamoms Kanados prekėms gali sukelti recesiją, o jo panieka Kanados suverenitetui sukėlė nerimą buvusiai sąjungininkei.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dauguma Kanados rinkėjų nepritaria D. Trumpo siūlymui tapti „51-ąja Jungtinių Valstijų valstija“.

Tačiau prekybos karas kelia grėsmę didžiulės, 41 mln. gyventojų turinčios šalies, kuri ilgą laiką palaikė glaudžią partnerystę su JAV, ekonomikai.

Saugumas ir suverenitetas

Kanada, Prancūzija ir JK yra vienos iš NATO narių, kurios nuo Rusijos invazijos 2022 metų vasarį pradžios tvirtai remia Ukrainos vyriausybę ir kariuomenę, net po to, kai D. Trumpo administracija pradėjo spausti Kyjivą daryti nuolaidas Maskvai.

Akivaizdu, kad mūsų prekybos ir saugumo santykiai pernelyg priklauso nuo Jungtinių Valstijų.

Londonas ir Paryžius rengia koalicinių saugumo pajėgų Ukrainoje planus ir ieško sąjungininkų.

Kanada ir Prancūzija nori „tvirtos ir ilgalaikės taikos, kurią lydėtų tvirtos garantijos, apsaugančios Ukrainą nuo bet kokios tolesnės Rusijos agresijos“, sakė E. Macronas šalia stovint M. Carney.

„Vadovaudamiesi šia dvasia (...) mes ir toliau reikalausime iš Rusijos aiškių įsipareigojimų“, – pridūrė jis.

M. Carney sakė E. Macronui, kuris taip pat dalyvavo šeštadienį vykusiame K. Starmerio surengtame pokalbyje dėl Ukrainos, kad abi šalys palaiko suverenitetą.

JK yra trečia pagal dydį Kanados prekybos partnerė, o Prancūzija – vienuolikta. D. Trumpo tarifai ir Kanados atsakomosios priemonės kelia grėsmę prekybai su didžiule pietine kaimyne, į kurią keliauja trys ketvirtadaliai Kanados eksporto.

Tačiau Kanada yra sudariusi Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS) su Europos Sąjunga (ES), kurios narė yra Prancūzija.

Kanada taip pat yra Visapusiško ir pažangaus Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimo (CPTPP), kuriai dabar taip pat priklauso JK, narė.

Pirmoje savo kalboje, pasakytoje einant ministro pirmininko pareigas, M. Carney sakė: „Saugumas yra šios vyriausybės prioritetas (...), kaip ir mūsų prekybos bei komercinių santykių diversifikavimas, žinoma, su Europa ir Jungtine Karalyste.“

Grįždamas M. Carney nusileis Ikaluite, Nunavuto administraciniame centre, kad „dar kartą patvirtintų Kanados saugumą ir suverenitetą Arkties regione“. Kanados teritorija Nunavutas yra arčiausiai Danijos autonominės Grenlandijos, kurią D. Trumpas taip pat norėtų aneksuoti.