„Brexitas“, nuo 2016 m. nulėmęs ir JK, ir ES politikos eigą, valandą iki vidurnakčio tapo realybe. Po 48 metų JK atsisakė įsipareigojimo laikytis Briuselio nustatytų taisyklių.

Atšauktas 500 mln. žmonių laisvas judėjimas tarp JK ir 27 ES šalių.

Nors susitarta dėl prekybos be muitų ir kvotų, nuo šiol bus vykdoma griežtesnė muitinės patikra.

Naujųjų metų dieną išleistuose laikraščiuose apžvelgiamas šis istoriškai svarbus įvykis, kuris paveiks dar daugelį ateities kartų.

Nuo pirmadienio didelei daliai prekes iš ir į žemyninę Europą pervežančių krovininių automobilių vairuotojų galios naujos taisyklės, įskaitant reikalavimą turėti leidimą vien važiuoti keliais, vedančiais į pagrindinius Lamanšo uostus, tarp jų Doverį.

Pramonės organizacija „Road Haulage Association“ (RHA) apskaičiavo, kad, siekiant užtikrinti prekybą su ES valstybėmis, kasmet reikės užpildyti maždaug 220 mln. naujų blankų.

„Tai didžiulis pokytis“, – „The Times“ žurnalistams šią savaitę sakė Rodas McKenzie'is, viešosios politikos direktorius RHA.

Taip pat keičiasi JK piliečių viešnagės vasarnamiuose ES šalyse didžiausia galima trukmė, kelionių su augintiniais taisyklės bei JK dalyvavimas ES studentų mainų programoje.

Prie sklandžių atostogų ir verslo kelionių ES pripratę keliautojai gali susidurti su vėlavimais. Nuogąstauta, kad britams teks išsilaikyti tarptautines teises, kad galėtų vairuoti Europoje, tačiau to buvo išvengta atskiru susitarimu.

Didžiosios Britanijos žvejai yra nepatenkinti dėl prekybos susitarimo, leidžiančio JK vandenyse ir toliau plaukioti ES žvejybos laivams, tai sukėlė nerimą dėl galimų susirėmimų jūroje.

Finansinių paslaugų sektorius laukia, kol sužinos, kokiomis sąlygomis galės bendradarbiauti su ES, nes šis sektorius kartu su paslaugomis apskritai, kurios sudaro 80 proc. JK ekonomikos, iš esmės nebuvo įtrauktas į prekybos sutartį.

Šiaurės Airijoje bus atidžiai stebima, ar judėjimas per sieną su Airija yra neapribotas, – tai įtvirtinta 1998 m. taikos susitarime, kuriuo buvo nutrauktas 30 m. trukęs konfliktas dėl britų valdymo.

Proeuropietiškų pažiūrų Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon savo ruožtu aiškiai parodė, kad prasideda kova dėl teisės rengti dar vieną referendumą.