„Siekdami atkurti vienybę, privalome garsinti UNESCO ir jos narių vertybes ir žinias“, – interviu AFP sakė A. Azoulay.

Paryžiuje įsikūrusi kultūrinė ir mokslinė organizacija „privalo savo veiksmais parodyti, kad UNESCO imasi spręsti dėl šiandienos globalizacijos kylančius iššūkius“, – sakė 45-erių A. Azoulay, kurios kandidatūra buvo patvirtinta penktadienį.

Naujoji vadovė sakė sieksianti „sumažinti įtampą“, nors pripažino, kad to visiškai ir visiems laikams padaryti neįmanoma.

A. Azoulay pakeitė pareigas eiti baigiančią Iriną Bokovą, tačiau naujienas apie tai lėmusį balsavimą užgožė Vašingtono pareiškimas apie planus pasitraukti iš agentūros, po daugelio metų įtemptų santykių dėl sprendimų, kurie laikomi kritikuojančiais Izraelį.

2011 metais tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) dėl Palestinai suteiktos narystės sustabdė UNESCO tiekiamą finansavimą, sudarantį apie 22 procentus agentūros metinio biudžeto.

Nuo tada, UNESCO patyrė ne vieną ginčą dėl arabų pasaulio remiamų rezoliucijų, kritiškų Izraelio atžvilgiu.

Liepos mėnesį okupuotos Vakarų Kranto teritorijos Hebrono miesto senamiestį UNESCO paskelbė pavojuje esančiu Pasaulio paveldu, taip papiktindami Izraelį ir pradžiugindami palestiniečius.

B. Obamos įpėdinio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas pasitraukti iš agentūros įsigalios 2018 metų pabaigoje, bet Vašingtonas įsteigs „stebėjimo misiją“, pakeisiančią savo atstovavimą UNESCO.

„Tačiau UNESCO savo duris privalo palikti atviras ir užtikrinti tolimesnį bendradarbiavimą su Amerikos pilietine visuomene“, – sakė A. Azoulay, kuri kiek daugiau nei metus ėjo kultūros ministrės pareigas, socialisto prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) administracijoje.

„Skaldančius klausimus turime užgniaužti vos jiems iškilus, būtina rasti bendrus sprendimus ir vengti problemų, kurių UNESCO negali išspręsti, kas beje, nėra UNESCO funkcija“, – sakė A. Azoulay.

Naujoji vadovė pripažino, kad 72 metus gyvuojanti agentūra „kartais yra paralyžiuojama arba patenka į ginčų, kurių negali išspręsti, sūkurį“.

Realistiškas biudžetas

Anot A. Azoulay, UNESCO biudžetas, kurį sudaro mokesčiai ir aukos, yra „visiškai realistiškas“.

„Dabartinio biudžeto klausimu mums svarbu nustatyti tas vietas, kurioms skubiai reikalingi UNESCO veiksmai, kur ji yra vienintelė veikėja, o tada pakoreguoti mūsų prioritetus pagal galimybes.“

Agentūra taip pat, matyt, „galėtų gauti paramos iš kitų tinklų ir partnerysčių“, – sakė ji.

Paklausta apie UNESCO įvaizdį, kaip antrarūšės JT agentūros, daugiausiai susirūpinusios savo prestižinio Pasaulinio paveldo sąrašo plėtojimu, A. Azoulay atsakė, kad tai „labai prancūziškas požiūris“.

„Kai nuvyksti į Pietų Korėją, Japoniją arba Užsachario Afriką, palietus UNESCO temą, su tavimi jie daugiausia kalba apie švietimą.“

„Švietimas yra didžiausias ir esminis mūsų šimtmečio iššūkis. Galbūt UNESCO yra mažiau žinoma šioje srityje, nei kitos agentūros, nes ji nestato mokyklų, bet ši agentūra yra pasaulinis autoritetas, kalbant apie švietimo medžiagą ir turinį“, – sakė ji.