JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti plataus masto muitai sukėlė pasaulinę ekonominę sumaištį, o šios savaitės susitikimas buvo laikomas išbandymu, ar septynių pažangių ekonomikų grupė sugebės įveikti įtampą, kilusią po respublikono sugrįžimo į valdžią.

Derybose, kuriose dalyvavo ir centrinių bankų vadovai, lyderiai pripažino, kad diskusijose susiduriama su sunkumais, įskaitant tebesitęsiančius nesutarimus dėl muitų.

Tačiau galutiniame pranešime G-7, kurį sudaro Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Vokietija, Italija, Japonija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos, teigė: „Mes pripažįstame, kad ekonominės politikos neapibrėžtumas sumažėjo nuo aukščiausio lygio, ir dirbsime kartu siekdami tolesnės pažangos.“

Susitikimo šeimininkas, Kanados finansų ministras Francois-Philippe'as Champagne'as, apibūdino derybas kaip konstruktyvias ir produktyvias bei teigė, kad reikia „mažinti neapibrėžtumą, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas“.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, dalyvavęs derybose Banfo nacionaliniame parke prie Kanados Uolinių kalnų, susidūrė su nuosekliais priekaištais dėl D. Trumpo muitų. Daug kas baiminasi, kad jie gali stabdyti pasaulio ekonomikos augimą.

„Akivaizdu, kad tarifai yra mūsų visų mintyse“, – baigiamojoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Kanados banko valdytojas Tiffas Macklemas.

„Pranešime pabrėžiama, kad džiaugiamės matydami, jog neapibrėžtumas sumažėjo, tačiau akivaizdu, kad turime dar daug darbo“, – pridūrė jis.

Išvykdamas iš aukščiausiojo lygio susitikimo S. Bessetas naujienų agentūrai AFP sakė: „Nemanau, kad buvo kokių nors didelių nesutarimų, manau, kad susitikimas pavyko puikiai.“

Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad labai svarbu „kuo greičiau išspręsti dabartinius prekybos ginčus“, nes dėl muitų pasaulio ekonomikai tenka didelė našta.

„Mūsų ranka yra ištiesta“, – pridūrė L. Klingbeilis.

Prancūzijos finansų ministras Ericas Lombard'as AFP sakė, kad „atmosfera buvo šilta. Kalbėjomės kaip draugai ir sąjungininkai“.

„Ne dėl visko sutariame, bet kalbėjomės apie viską“, – sakė jis.

Brookingso instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Joshua Meltzeris bendrą pranešimą pavadino labai teigiamu ženklu, nustatančiu toną birželį vyksiančiam vadovų susitikimui, kuriame turėtų dalyvauti pats D. Trumpas.

J. Meltzeris naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors neaišku, ar nežinomybės pikas jau praėjo, tai yra „signalas, kurį (S. Bessentas) nori pasiųsti pasauliui ir rinkoms“.

„Maksimaliai padidinti spaudimą“

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka taip pat dalyvavo derybose ir paragino G-7 toliau daryti spaudimą Rusijai.

Savo pranešime G-7 finansų vadovai sutiko, kad Rusijai gali būti taikomos tolimesnės sankcijos, jei ji priešinsis paliaubų siekiui.

„Jei dėl tokių paliaubų nebus susitarta, toliau nagrinėsime visas įmanomas galimybes, įskaitant galimybes didinti spaudimą, pavyzdžiui, toliau didinti sankcijas“, – sakoma pranešime.

Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo diplomatinės pastangos užbaigti konfliktą, o praėjusią savaitę Stambule įvyko pirmosios Rusijos ir Ukrainos pareigūnų tiesioginės derybos per daugiau nei trejus metus.

Tačiau ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad dėl naujų taikos derybų su Ukraina dar reikia susitarti, ir paneigė pranešimus, kad abi šalys netrukus susitiks Vatikane.

D. Trumpas pirmadienį kalbėjosi su kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu, siekdamas nutraukti kraujo liejimą, tačiau nei per jo pokalbį, nei per ankstesnes derybas Stambule Maskva nepasiūlė jokių nuolaidų.

Prancūzijos E. Lombard'as palankiai įvertino pažangą teikiant paramą Ukrainai.

Nors D. Trumpo sugrįžimas sukrėtė G-7, Vokietijos finansų ministras L. Klingbeilis visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad „visada yra prieštaringų signalų“.

Nors gali būti JAV pareiškimų, kurie kelia abejonių dėl paramos Ukrainai masto, „galiausiai Jungtinės Valstijos visada buvo Ukrainos pusėje“, sakė jis.

Dar vienas žingsnis Ukrainos klausimu – G-7 pranešime pasmerkiamas besitęsiantis žiaurus Rusijos karas ir teigiama, kad visiems subjektams, kurie konflikto metu rėmė Maskvą, bus uždrausta sudaryti sutartis dėl Ukrainos atstatymo.

„Sutariame dirbti kartu su Ukraina, kad užtikrintume, jog jokios šalys ar subjektai, arba subjektai iš tų šalių, kurie finansavo ar aprūpino Rusijos karo mašiną, neturės teisės gauti naudos iš Ukrainos atstatymo“, – sakoma jame.