Viena data – du skirtingi minėjimai. Šitaip Kosovas minėjo pernai vasario 17-ąją paskelbtą nepriklausomybės deklaraciją.

Euforija: šventinės nuotaikos Kosovo albanams negadina nei merdinti ekonomika, nei didelis bedarbių skaičius.

Kam šventė, kam ne

Pietinėje Mitrovicos dalyje antradienį virė šventinis šurmulys, o kitoje Ibaro upės pusėje tvyrojo niūrios nuotaikos. Kosovo parlamentas Prištinoje iškilmingai minėjo krašto nepriklausomybės metines, o šiauriniame Zvečano mieste serbų mažumos skupščina smerkė krašto suverenitetą.

Per nepriklausomybės metus Kosovo gyventojai nesulaukė didelių permainų. Ir nors blogiausio scenarijaus – karo, pabėgėlių bangos ir separatizmo bumo visame pasaulyje – pavyko išvengti, šiame krašte toliau tvyro baimė ir abejonės dėl šviesios ateities.

Naktimis saugo namus

Ademas Mripa šildo rankas prie laužo, kuriame dega medgaliai ir kartono gabalai. Žiemos vakarai nelepina Kosovo gyventojų. Etninis albanas A.Mripa yra mokyklos direktorius, o vakarais padeda neoficialiai įsteigtai patruliavimo grupei saugoti tvarką apylinkėse.

"Ketiname likti čia, nepaisant didelio spaudimo iš kaimynų serbų", – sakė vyras, gyvenantis pagal etninę priklausomybę suskaldytame Mitrovicos mieste.

Prie laužo prieina A.Mripos kaimynai, kurie sutemus yra priversti saugoti savo namus. Vos prieš kelias dienas šiame rajone sprogo rankinė granata.

"Praėjusį mėnesį jie šaudė į mano vaikų kambario langą, – pasakojo A.Mripa. – Prieš šešias savaitės prie mano namų atėjo minia ir norėjo padegti pastatą. Paskui jie patraukė kitur ir padegė tris parduotuves mūsų rajone. Jie kaltina mus, albanus, esą juos provokuojame."

Kontroliuoja tik ketvirtadalį

Po to, kai praėjusių metų vasario 17 d. buvo paskelbta Kosovo nepriklausomybė, Mitrovicoje netyla etniniai konfliktai. Pernai kovą kilus smurto bangai mieste buvo nužudytas Jungtinių Tautų pareigūnas.

Praėjus metams, kai buvo paskelbta nepriklausomybė, Kosovas jau turi savo konstituciją ir vyriausybę. Tačiau Prištinoje įsikūrusi valdžia kol kas nepajėgia kontroliuoti neramios krašto šiaurinės dalies – beveik ketvirtadalio Kosovo teritorijos.

Praėjusį mėnesį Kosovo gynybos pajėgas, kurias sudarė karo su Serbija veteranai, pakeitė Kosovo saugumo tarnyba, sudaryta iš NATO parengtų karių. Iš pradžių buvo manoma, kad šioje tarnyboje dirbs visų tautybių atstovai, bet norą prisijungti prie naujos organizacijos kol kas išreiškė tik šeši serbai.

Ekonomika merdi

Vyriausybė nepajėgi pateisinti gyventojų lūkesčių. Nedarbas šalyje siekia 40 proc., o serbų mažumos bendruomenėje šis rodiklis yra dar didesnis. 60 proc. Kosovo gyventojų gyvena kaimuose. Nemažai šeimų sugeba prasimaitinti tik iš karvės duodamo pieno arba užsienyje gyvenančių giminaičių siunčiamų pinigų. Įvairiose pasaulio šalyse gyvena maždaug 1 mln. pabėgėlių iš Kosovo.

Kosovas turi naudingų iškasenų – anglies, švino, cinko ir nikelio, bet gavybos pramonė merdi, nes Serbija kelis dešimtmečius į ją nieko neinvestavo.

Krašte veikia dvi elektrinės, bet abi jau pasenusios, todėl elektros tiekimas nutrūksta beveik kasdien. Tarptautinė bendruomenė skyrė pinigų joms modernizuoti, bet tai užtruks ne vienus metus.

Elektros energija būtina bet kokiai pramonės šakai vystyti, todėl ši bėda yra didelė kliūtis ekonomiką atgaivinti siekiančiam kraštui. Pagalius į ratus Kosovui kiša ir Serbija – stambiausia prekybos partnerė. Per praėjusius metus Kosovo eksportas į Serbiją sumažėjo beveik dvigubai. Nepripažindamas naujos valstybės, jos oficialių dokumentų ir antspaudų, Belgradas trukdo Kosovo prekių tranzitui į Europą. Kosovarai priversti vežti savo gaminius per Juodkalniją ir Makedoniją, o tai kainuoja gerokai brangiau.

"Mūsų transportavimo išlaidos išaugo beveik dvigubai", – dienraščiui "The Financial Times" skundėsi Bashkimas Osmanis, sulčių gamybos bendrovės "Laberion" vadovas. Jo pelningai veikianti ir produkciją į Europą eksportuojanti įmonė yra itin retas reiškinys Kosove.

Ateitis lieka miglota

"Aišku, mums prieš akis dar ilgas kelias, – pripažino Kosovo premjeras Hashimas Thaci. – Bet mes turime potencialą." Tiesa, politiko vizija pildosi ne taip greitai, kaip jis tikėjosi. Per metus Kosovą pripažino 54 iš 192 Jungtinių Tautų (JT) Organizacijos šalių – perpus mažiau, nei prieš metus prognozavo premjeras.

Nepaisant to, kad ES yra akivaizdi Kosovo šalininkė, penkios bloko valstybės atsisakė pripažinti jo nepriklausomybę.

Tarptautinės bendruomenės pagalba kuriant nepriklausomą ir stabilią Kosovo Respubliką vertinama prieštaringai. JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono šešių punktų planas leidžia serbams jų anklavuose turėti savo valdžios institucijas. Šis planas padeda išlaikyti trapų stabilumą, bet de facto pažeidžia Kosovo konstituciją ir ruošia dirvą, kad Mitrovica būtų padalyta.

Susiskaldžiusios tarptautinės bendruomenės, priešininkės Serbijos, politinių oponentų ir gyventojų spaudimas įstūmė Kosovo vyriausybę į nepavydėtiną padėtį. Klausimas, ar Kosovui pavyks sukurti stabilią valstybę, stiprią ekonomiką ir brandžią pilietinę visuomenę, vis dar kelia abejonių.

"Visą dešimtmetį kiekvieną problemą aiškinome savo tarptautiniu statusu. Galvojome, kad nepriklausomybė išspręs šias problemas, bet neišsprendė, – JAV laikraščiui "The Christian Science Monitor" paaiškino Prištinoje veikiančio Pažangių mokslų instituto direktorius Shpendas Ahmeti. – Dabar per kiekvieną balsavimą žmonės galvoja ne apie krašto statusą, o apie darbo vietas. Anksčiau rūpinomės, kaip išgyventi, o dabar – dėl pažangos ir gerovės, kurių mums taip trūksta."