Per šalį nuvilnijo protestų banga dėl įstatymo prieš masinį beglobių gyvūnų žudymą. 

„Šunys lauke, žudikai kalėjime“ skandavo tūkstančiai susirinkusių mitinguotojų šalies sostinėje. Ir įstatymą pasiūliusius parlamentarus žadėjo pasiųsti į juodžiausius istorijos puslapius. 

„Mes neatiduosime jums nė vienos gyvybės. Vetuokite šį įstatymą. Nė vienas Parlamento narys neturėtų balsuoti „už“. Pasirūpinsime, kad visi, kurie palaikė įstatymą atsidurtų neteisingoje istorijos pusėje“, – kalbėjo protestuotoja Eray Ozguner. 

Žudikais praminti tautos išrinktieji ramybės neturėjo net ir pasislėpę už Parlamento sienų. 

Klausimo svarstymas virto chaosu. Komiteto pirmininkas aktyvistus iš pradžių ramino kumščiais į stalą, o kiek vėliau kibo į atlapus. 

Neįmanoma, kad sveikas gyvūnas patektų į prieglaudą ir išeitų sveikas.

Aistroms suvaldyti prireikė net apsaugos darbuotojų. Tiesa, muštynėmis santykių neišsiaiškino nei valdžia, nei aktyvistai. Įstatymas dėl beglobių gyvūnų eutanazijos ir toliau skinasi kelią Parlamente. 

„Sveikinu visus mūsų Parlamento narius, kurie pasakė „taip“ įstatymo projektui. Juo siekiama išgelbėti ne tik žmonių, bet ir beglobių gyvūnų gyvybes“,  pranešė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Turkijos valdžia apskaičiavo, kad šalies gatvėse ir kaimo vietovėse klajoja apie 4 mln. benamių šunų.  

Ir nors daugelis keturkojų neagresyvūs, Stambule ir mažesniuose Turkijos miestuose kasdien beglobiai gyvūnai užpuola žmones, tarp kurių ir turistai, ir vaikai.  

Tačiau gyvūnų teisių gynėjai nerimauja, kad daugelis gyvūnų bus numarinti arba pateks į apleistas ir jau dabar perpildytas prieglaudas.

Visgi siūlomas teisės aktas tiesiogiai apie žudymą nekalba. Tik priverčia savivaldybes rinkti beglobius šunis ir laikyti juos prieglaudose. Čia jie būtų kastruojami ir sterilizuojami. O jei kenčia nuo skausmo ar nepagydomai serga – užmigdomi.

„Neįmanoma, kad sveikas gyvūnas patektų į prieglaudą ir išeitų sveikas. Prieglaudose ir transporto priemonėse yra visokių virusinių ir užkrečiamų ligų. Prieglaudoms nėra skiriama lėšų, todėl užkirsti kelią užkratui – neįmanoma“, – sakė gyvūnų teisių gynėja Turkan Ceylan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pagal dabar galiojančias taisykles, beglobius šunis reikia sugauti, kastruoti, sterilizuoti ir grąžinti ten, kur jie rasti. Tačiau gyvūnų teisių gynėjai tvirtina, kad tai yra tik dokumentuose. Dėl to Turkijoje ir išaugo šunų populiacija.

„Neturite biudžeto, prieglaudų. Jūs turite tik valią žudyti. Taigi, tai neveiks. Visame pasaulyje skaičiuojama ir analizuojama, kad žudymas problemos nesprendžia“, – kalbėjo teisininkė, gyvūnų teisių gynėja Deniz Tavsancil Kalafatoglu.

Turkijos valdžia neigia, kad įstatymas sukeltų masinį gyvūnų žudymą. Teisingumo ministras pareiškė, kad kiekvienas žudantis paklydusius „be jokios priežasties“ bus baudžiamas.