Politikais, skurdu ir korupcija nusivylę bulgarai sekmadienį turi balsuoti rinkimuose, kurie gali dar labiau padidinti, o ne išspręsti užsitęsusią politinę krizę skurdžiausioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Buvusioje komunistinėje Bulgarijoje, kur vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 400 eurų ir kur klesti korupcija be organizuotas nusikalstamumas, tai jau bus antri pirmalaikiai rinkimai per 17 mėnesių.

Kas penktas namų ūkis Bulgarijoje gyvena žemiau skurdo ribos, o 69 proc. bulgarų, kaip rodo neseniai atlikta apklausa, tokią situaciją vadina „nepakeliama“.

Ekonomikos augimas yra vangus, jaunimas laukia nesulaukia galimybės emigruoti. Ketvirtas pagal dydį bankas nuo birželio neišduoda grynųjų, maždaug 375 mln. eurų ES fonduose yra įšaldyta, o Ukrainos krizė grasina smogti rusiškų gamtinių dujų tiekimui šią žiemą.

Reikia vykdyti sunkias reformas sveikatos apsaugos, pensijų ir švietimo srityse, be to, šiai Balkanų valstybei, kurioje gyvena 7,4 mln. žmonių, sunkiai sekasi dorotis su Sirijos pabėgėlių srautu per sieną su Turkija.

Žmogus, kuris, kaip rodo apklausos, per sekmadienio rinkimus iškils į pirmą vietą, yra Boiko Borisovas (Boikas Borisovas), dešiniųjų sparnui atstovaujantis buvęs Bulgarijos komunistų eksdiktatoriaus asmens sargybinis. Dėl jo laukiančio iššūkio jis nesvyruoja.

„Situacija labai sunki, bet žmonės tikisi, kad mes ... ištrauksime šalį iš krizės“, – sakė jis AFP per rinkimų kampaniją.

„Lūkesčiai yra didžiuliai ir tai įpareigoja mus nebesigręžioti atgal ir nebesiskųsti, ir stengtis daryti, kas būtina žmonėms“, – sakė jis.

Tačiau ar šis stambus 55 metų politikas yra tinkamas šiam darbui, kitas klausimas, nes 2013 metų vasarį jis atsistatydino iš premjero posto kilus protestams visoje šalyje.
„Bulgarija iš tokios politinės krizės išbris tik po penkerių ar septynerių metų, – sakė politikos analitikas Antonis Galabovas. – O dabar tik antri metai“.

Po B.Borisovo atsistatydinimo 2013-aisiais rinkimai nulėmė technokratų vyriausybę, kurią parėmė socialistai ir turkų mažumos partija MRF ir kuriai ėmėsi vadovauti ekonomikos profesorius Plamenas Orešarskis.

Tačiau kone nuo pirmosios dienos P.Orešarskis susidūrė su protestais ir raginimais atsistatydinti, ypač tada, kad vienas žiniasklaidos magnatas buvo neišmintingai paskirtas saugumo vadovu, ir šių metų liepą jo vyriausybė taip pat pasidavė.

Šį kartą B.Borisovo partija GERB turėtų laimėti 36-37 proc. balsų, rodo rinkėjų apklausos. Socialistams prognozuojami 22-23 proc., o MRF – 13 procentų.

Svarbiausias dalykas bus tai, kaip pasirodys mažesniosios partijos, tarp jų – kraštutinių dešiniųjų „Ataka“, kurią šiuo metu remia maždaug 4 proc. rinkėjų. Tokia parama yra slenkstis siekiant patekti į 240 vietų parlamentą.

Daug tyrimų rodo, kad rinkėjai bauginami ir kad balsai perkami, net – už maistą ar malkas, o neseniai atlikta „Alpha Research“ apklausa parodė, kad 60 proc. žmonių pesimistiškai vertina rinkimus.

„Bulgarų partijos stengiasi tik dėl savo lyderių praturtėjimo. Rinkimai nieko nekeičia“, – sakė 47 metų elektrikas Stoimenas Pavlovas, kuris pridūrė, kad „balsuos, bet – su pasibjaurėjimu“.

Kad ir kas bus išrinktas, jis „žinos, kad jaus pilietinės visuomenės spaudimą, kontrolę ir kritišką akį“, sakė protestuotoja Jekaterina Damjanova.

„Jei naujoji vyriausybė netesės savo pažadų, aš vėl eisiu į demonstracijas“, – pridūrė ji.