„Šių metų Nobelio premija skirta dviem mokslininkams už tai, kad jie atrado esminį genų veiklos reguliavimo principą“, – nurodoma instituto pranešime žiniasklaidai.

Žiuri teigė, kad suprasti genų aktyvumo reguliavimą yra svarbus tikslas jau kelis dešimtmečius.

Jei genų reguliavimas sutrinka, tai gali sukelti sunkias ligas, pavyzdžiui, vėžį, diabetą ar autoimunines ligas.

Chromosomose saugomą informaciją galima palyginti su visų žmogaus kūno ląstelių instrukcijomis. Kiekvienoje ląstelėje yra tos pačios chromosomos, todėl kiekvienoje ląstelėje yra lygiai tas pats genų rinkinys ir lygiai tas pats instrukcijų rinkinys, aiškinama pranešime.

Tačiau skirtingų tipų ląstelės, pavyzdžiui, raumenų ir nervų ląstelės, pasižymi labai skirtingomis savybėmis. Genų reguliavimas leidžia kiekvienai ląstelei pasirinkti tik atitinkamas instrukcijas. Taip užtikrinama, kad kiekvieno tipo ląstelėse veikia tik tinkamas genų rinkinys, sakoma jame.

Šių metų Nobelio medicinos premijos laureatai V. Ambrosas ir G. Ruvkunas domėjosi, kaip vystosi įvairių tipų ląstelės. Jie atrado mikro-RNR – naują mažyčių RNR molekulių klasę, kuri atlieka esminį vaidmenį genų reguliavime.

„Jų novatoriškas atradimas atskleidė visiškai naują genų reguliavimo principą, kuris pasirodė esąs labai svarbus daugialąsčiams organizmams, įskaitant žmones. Dabar žinoma, kad žmogaus genome yra daugiau kaip tūkstantis mikro-RNR. Jų netikėtas atradimas atskleidė visiškai naują genų reguliavimo aspektą. Paaiškėjo, kad mikro-RNR yra iš esmės svarbios organizmų vystymuisi ir funkcionavimui“, – pažymima pranešime.

Nobelio komiteto generalinis sekretorius Thomas Perlmannas sakė, kad prieš pat laureatų paskelbimą kalbėjosi telefonu su G. Ruvkunu.

„Praėjo nemažai laiko, kol jis atėjo prie telefono, jo balsas skambėjo lyg jis būtų labai pavargęs, bet netrukus jis pasidarė gana susijaudinęs ir laimingas, kai suprato, apie ką kalbama“, – pasakojo T. Perlmannas.

„Vakarėlis“

G. Ruvkunas Švedijos visuomeniniam radijui SR sakė, kad buvo pritrenktas, kai pirmadienį anksti ryte sulaukė Nobelio komiteto skambučio.

„Tai didelis įvykis. Tikrai didelis. Tai žemės drebėjimas“, – kalbėjo jis.

„Šuo sutrikęs, kodėl lauke tamsu, o mes bėgiojame po namus“, – juokėsi Harvardo medicinos mokyklos profesorius.

Jis sakė, kad nekantriai laukia gruodžio 10-ąją Stokholme vyksiančio iškilmingo Nobelio banketo, kuriame laureatai atsiims premijas iš Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo rankų.

„Tai vakarėlis. Jūs negalvojate, kad būrys mokslininkų yra vakarėlių mėgėjai, bet mes tikrai tokie esame“, – kalbėjo G. Ruvkunas.

Tačiau Nobelio komitetui nepavyko susisiekti su V. Ambrosu. Mokslininkas šią žinią sužinojo iš SR žurnalisto, kuris paskambino ir pranešė naujieną.

„Oho, tai neįtikėtina! Aš to nežinojau, – sakė profesorius ir pridūrė: „Gerai. Nuostabu.“

V. Ambrosas ir G. Ruvkunas atlikdami tyrimus bendradarbiavo, tačiau dirbo atskirai.

Jų atradimai buvo paskelbti dviejuose straipsniuose 1993 metais.

70-metis V. Ambrosas yra Masačusetso universiteto Medicinos mokyklos profesorius, o 72 metų G. Ruvkunas – Harvardo medicinos mokyklos profesorius.

Praeitų metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Prestižinę premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų).

Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės.