„Aš (...) prašau visų žmonių visame pasaulyje drauge aptarti, ką turime daryti, kad būtų eliminuotas branduolinis ginklas, ir reikalauti, kad vyriausybės imtųsi veiksmų šiam tikslui pasiekti“, – savo kalboje sakė 92 metų Terumi Tanaka, Nagasakio atominės bombos sprogimą išgyvenęs vyras ir vienas iš „Nihon Hidankyo“ pirmininkų.

Šių metų Nobelio taikos premija buvo įteikta per oficialią ceremoniją Oslo rotušėje, tuo metu, kai tokios šalys kaip Rusija, turinti didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą, vis dažniau žvangina atominiais ginklais.

„Man be galo liūdna ir pikta, kad kyla grėsmė sulaužyti „branduolinį tabu“, – kalbėjo T. Tanaka susirinkusiems garbingiems svečiams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą grasino panaudoti branduolinį ginklą, siekdamas atgrasyti Vakarus ir laimėti karą Ukrainoje, o lapkričio viduryje pasirašė dekretą, kuriuo sumažino atominio ginklo panaudojimo slenkstį.

Po kelių dienų per smūgį Ukrainos Dnipro miestui Rusijos kariuomenė demonstratyviai paleido naują hipergarsinę raketą, galinčią nešti branduolinę kovinę galvutę, nors šiuo atveju buvo paleistas įprastas užtaisas.

„Nihon Hidankyo“ nenuilstamai dirba ragindama pasaulį atsikratyti masinio naikinimo ginklų, remdamasi Hirošimos ir Nagasakio tragedijas išgyvenusių žmonių, vadinamųjų „hibakušų“, liudijimais.

1945 metų rugpjūčio 6 ir 9 dienomis JAV bombardavus šiuos du Japonijos miestus žuvo 214 tūkst. žmonių, o po to Japonija kapituliavo ir baigėsi Antrasis pasaulinis karas.

Apdegę kūnai

T. Tanakai buvo 13 metų, kai buvo subombarduotas Nagasakis, o sprogimas įvyko vos už trijų kilometrų į vakarus nuo jo namų. Žuvo penki jo šeimos nariai.

Jis buvo viršuje ir skaitė knygą, kai buvo numesta bomba.

„Išgirdau sprogimą ir staiga pamačiau ryškią baltą šviesą, kuri viską apsupo, ir viskas nutilo“, – prisiminė jis.

„Buvau labai nustebęs. Pajutau, kad mano gyvybei gresia pavojus“, – pasakojo vyras.

Skubėdamas į pirmąjį aukštą, jis prarado sąmonę, kai ant jo užvirto dvejos stiklinės durys, išmuštos sprogimo, nors stiklas nesudužo.

„Stebuklas“, – sakė T. Tanaka.

Po trijų dienų jis su motina išvyko ieškoti savo giminaičių. Tuomet jie supratęs nelaimės mastą.

„Kai pasiekėme kalvų keterą, galėjome pažvelgti į miestą iš viršaus, ir tada pirmą kartą pamatėme, kad visiškai nieko neliko. Viskas buvo juoda ir sudeginta“, – pasakojo vyras.

Jis sakė matęs iš miesto bėgančius sunkiai sužeistus žmones, apdegusius kūnus abiejose kelio pusėse. Jis teigė, kad su motina patys kremavo tetos kūną.

„Buvau apšalęs, nieko nejaučiau“, – prisiminė vyras.

Su kiekvienais metais „Nihon Hidankyo“ gretos mažėja. Japonijos vyriausybės sąraše yra apie 106 800 „hibakušų“, kurie šiandien dar yra gyvi. Jų amžiaus vidurkis – 85 metai.

„Branduolinis tabu“

Vakarams branduolinę grėsmę taip pat kelia Šiaurės Korėja, kuri vis dažniau bando balistines raketas, ir Iranas, kuris, kaip įtariama, kuria branduolinį ginklą, nors tai ir neigia.

Šiuo metu branduolinius ginklus turi devynios šalys: Britanija, Kinija, Prancūzija, Indija, Šiaurės Korėja, Pakistanas, Rusija, Jungtinės Valstijos ir, neoficialiais duomenimis, Izraelis.

„Mūsų judėjimas neabejotinai suvaidino svarbų vaidmenį kuriant „branduolinį tabu“, – sakė T. Tanaka.

„Tačiau šiandien Žemėje tebėra 12 tūkst. branduolinių galvučių, iš kurių 4 tūkst. yra (...) parengtos nedelsiant paleisti“, – nurodė jis.

2017 metais 122 šalių vyriausybės derėjosi dėl istorinės Jungtinių Tautų (JT) sutarties dėl branduolinio ginklo uždraudimo ir ją priėmė, tačiau šis tekstas laikomas iš esmės simboliniu, nes jo nepasirašė nė viena branduolinė valstybė.

Nors į antradienį vykusią ceremoniją buvo pakviesti visi Osle reziduojantys ambasadoriai, branduolinėms valstybėms atstovavo tik Britanijos, Prancūzijos, Indijos, Pakistano ir Jungtinių Valstijų diplomatai. Rusija, Kinija, Izraelis ir Iranas nedalyvavo, pranešė Nobelio institutas.

Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas, išreiškęs susirūpinimą dėl to, kad pasaulis įžengė į „naują, dar nestabilesnį branduolinį amžių“, perspėjo, kad „branduolinis karas gali sunaikinti mūsų civilizaciją“.

„Dabartiniai branduoliniai ginklai (...) turi kur kas didesnę griaunamąją galią nei dvi bombos, 1945 metais panaudotos prieš Japoniją. Jie gali akimirksniu nužudyti milijonus mūsų, dar daugiau sužeisti ir katastrofiškai sutrikdyti klimatą“, – perspėjo jis.

Šių metų Nobelio premijos kitose disciplinose – medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos – bus įteiktos per atskirą ceremoniją Stokholme.