Haičio bėdos nesibaigia. Kai gelbėjimo darbai pasiekė patį įkarštį, salą sukrėtė dar vienas galingas žemės drebėjimas.

Vėl kilo panika

Ankstyvą trečiadienio rytą prasidėjusių požeminių smūgių stiprumas siekė 6,1 balo pagal Richterio skalę. Jie buvo vos vienu balu švelnesni už praėjusio antradienio žemės drebėjimą, kuris sugriovė daug namų ir pražudė dešimtis tūkstančių žmonių.

Ankstesnę nelaimę atlaikę pastatai smarkiai siūbavo, gyventojai vėl panikuodami bėgo į gatves. Baiminamasi, kad po antro smarkaus drebėjimo aukų skaičius dar išaugs.

„Tai Dievo malonė“

Nors po praėjusio antradienio nelaimės jau praėjo daugiau nei savaitė, gelbėtojai iki šiol traukia iš griuvėsių gyvus žmones.

Didžiausiu stebuklu gelbėtojai vadina mažytės Elisabeth Joassaint istoriją. Vos 15 dienų kūdikis po griuvėsiais praleido beveik pusę savo gyvenimo. Vartydami namo nuolaužas, gelbėtojai aptiko ją lovytėje, kur mergaitė miegojo tą akimirką, kai prasidėjo žemės drebėjimas. Lovytė nukrito iš antro aukšto į pirmą, bet kūdikis nenukentėjo.

„Tai Dievo malonė“, - glausdama dukrą prie savęs apgriautoje miesto ligoninėje sakė 22 metų Michelene Joassaint.

Iš griuvėsių - su daina

Praėjus lygiai savaitei po katastrofos Meksikos ir Pietų Afrikos gelbėtojai iš sugriuvusios bažnyčios ištraukė maždaug 70-ies metų moterį. Ji buvo labai nusilpusi ir ištroškusi, bet išvydusi gelbėtojus šypsojosi ir verkė. Traukiama iš griuvėsių, moteris pradėjo dainuoti religinę dainą. Visi aplinkui džiaugėsi ir plojo. Moteris buvo skubiai nuvežta į ligoninę.

Gelbėtojai sakė, kad jau buvo praradę vilti rasti gyvųjų. „Tai yra tikras stebuklas, - pasakojo vienas jų. - Pamatėme skylę, įsibrovėme į vidų, pradėjome šaukti ir išgirdome jos balsą.“

Šis įvykis įkvėpė gelbėtojus. Po kelių valandų jie iš prekybos centro griuvėsių išvadavo 25 metų jaunuolę Hoteline Losana. „Ji sąmoninga ir yra geros būklės“, - sakė gelbėtojas Thiery Cerdanas.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paskelbė, kad po sausio 12 d. Haitį nuniokojusio žemės drebėjimo tarptautinės gelbėtojų komandos iš po griuvėsių ištraukė iš viso 121 gyvą likusį žmogų.

Pagalbos nepakanka

Haičio sostinėje Port o Prense padėtis tampa nevaldoma. Gatvėse jaučiamas pūvančių lavonų tvaikas, daugelyje rajonų karaliauja marodieriai ir nusikaltėliai, pabėgę iš sugriuvusio kalėjimo. Policija nepajėgia su jais susitvarkyti.

Humanitarinės pagalbos trūksta, jos paskirstymas prastai organizuotas. Kariai priversti saugoti nuo plėšikautojų maistą, vandenį ir medikamentus gabenančius sunkvežimius. Daugelyje rajonų maistas ir vanduo mėtomi žmonėms iš sraigtasparnių.

Vaistai į ligonines skraidinami sraigtasparniais. Medikai iš įvairių šalių dirba dieną ir naktį, bandydami išgelbėti gyvybę nukentėjusiems haitiečiams. Tikslus žuvusiųjų skaičius iki šiol nežinomas, bet manoma, kad jis gali siekti 200 tūkst.

Prie Haičio prezidento rūmų antradienį sraigtasparniais nusileido JAV jūrų pėstininkai. Jie atvežė maisto ir vandens. Trečiadienį prie salos krantų priplaukė amerikiečių plaukiojanti ligoninė "Comfort". Į laivą, kuriame dirba 550 medikų, sraigtasparniais pristatyti pirmieji pacientai: 20-metis lūžusiu stuburu ir kraujuojančiais smegenimis bei šešiametis, kuriam lūžo dubuo.

Amputacijos - viena po kitos

Bet ir kvalifikuoti medikai būna bejėgiai prieš sunkius žemės drebėjimo padarinius. 11-metė Youseline Paupilaire  prieš kelias dienas pateko į vienintelę Haityje dirbančią vaikų ligoninę. Mergaitės lūžusi koja pradėjo pūliuoti. Gydytojas italas Stefano Calderali, neturėdamas kito pasirinkimo, amputavo galūnę.

Y.Paupilaire neturi nei tėvų, nei kitų giminaičių. Ji liko gyventi viena šalyje, kur šiuo metu sunkiai pajėgia išgyventi net stiprūs ir sveiki žmonės.

S.Calderali jau pasimetė skaičuodamas, kiek amputacijų atliko nuo praėjusio trečiadienio, kai atvyko į Port o Prensą: „35 ar 40... Mano asmeninis chirurginis pjūklas lūžo maždaug po dešimtos operacijos.“

Gangrena gali prasidėti jau per 24 valandas po susižalojimo, ir be skubios operacijos žmogus neišgyvena daugiau šešių dienų. Praėjus savaitei po žemės drebėjimo, gydytojai Šv.Damijono vaikų ligoninėje apsiginklavę pjūklais stoją į naują kovą prieš mirtį.

Lauke prie dviejų skubiai įrengtų papildomų operacinių rikiuojasi pacientai. Marie-Marlene Sidone rankoje laiko ženkliuką su 14-tu numeriu.

„Jie sako, kad mano koja nelūžo, bet pažeistos kraujagyslės, - pasakoja ji. - Dar vakar galvojome, kad viskas yra gerai. Bet netrukus pradėjau nebejausti kojos pirštų.“