Nuo dienų po Antrojo pasaulinio karo, kai nacių nusikaltėliai laukė savo likimo tamsiame Niurnbergo kalėjime, karo nusikaltimais kaltinamų asmenų gyvenimas smarkiai prašviesėjo. Tai rašo JAV laikraštis "The New York Times"

Hagos "Hiltonas"

Už Hagos kalėjimo mūrinių bokštų yra aptverta teritorija, kur laikomi buvę Kongo karo vadeivos, Serbijos kovotojų lyderiai ir buvęs Liberijos prezidentas, kaltinamas žmogžudystės kurstymu, žaginimu ir žmonių pavergimu. Visi jie apgyvendinti dviejuose sulaikymo centruose, kuriuose asmeninės kameros išrikiuotos lyg studentų bendrabučio miegamieji, o kiekvienoje jų yra medinė lentyna, televizorius ir asmeninis kompiuteris. Kaliniai taip pat gali naudotis gimnastikos sale ir trenerio paslaugomis, maldų kambarėliu ir bendra virtuve, kur kai kurie buvę priešai dalijasi receptais ir kartu skanauja įvairių šalių tradicinius patiekalus. Taigi nereikia stebėtis, kad šiuos sulaikymo centrus pradėta vadinti Hagos "Hiltono" viešbučiu.

Trys karo vadai, kurių bylos nagrinėjamos Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), gauna nemokamą teisinę pagalbą, kuri kas mėnesį atsieina 35 tūkst. eurų (120 tūkst. litų). Šie trys kaltinamieji pripažinti nemokiais, nors vienas jų yra investavęs 500 tūkst. eurų (1,75 mln. litų), turi 150 tūkst. eurų (520 tūkst. litų) santaupų, 300 tūkst. eurų (1 mln. litų) vertės paveikslų ir juvelyrinių dirbinių, tris automobilius bei keturis namus.

Papildomos išmokos, įskaitant dešimtis tūkstančių eurų kainuojančius artimųjų vizitus iš tolimų Afrikos šalių, pakurstė emocingus teismo valstybių donorių debatus dėl to, ar kalinių teisės neperžengė ribų.

Lygesni už kitus

Kiekvienas šiuolaikinis teismas stengiasi būti civilizuotas ir humaniškas, nors teisiamųjų įvykdyti nusikaltimai neretai būna sunkiai suvokiami sveiku protu. Bet kur yra ribos?

Prancūzija, Italija ir mažesnės valstybės tvirtina, kad tarptautinius teismus finansuojančios šalys neturi mokėti už privilegijas, kurių nesuteikia net savo kalėjimuose.

"Jie (tarptautinių kalėjimų kaliniai – red. past.) yra lygesni už kitus kalinius, laikomus valstybiniuose kalėjimuose, – tikino Kosta Rikos ambasadorius Nyderlanduose Francisco José Aguilaras Urbina. – Vyrukui, pavogusiam vištą, kad išmaitintų šeimą, valstybės neapmokės artimųjų vizitų."

G.Taylorui – dvi kameros

TBT buvo įsteigtas prieš aštuonerius metus kaip nuolatinis tribunolas genocido vykdytojams ir karo nusikaltėliams teisti. Jo dvylikos kamerų sulaikymo centre šiuo metu laikomi penki žmonės: keturi teisiamieji iš Kongo ir nušalintasis Liberijos prezidentas Charlesas G.Tayloras. Pastarajam skirtos dvi kameros: vienoje jis gyvena, o kitoje laiko dokumentus.

Jie sportuoja gimnastikos salėje su dar 36 teisiamaisiais, įskaitant Bosnijos serbų lyderį Radovaną Karadžičių, kurie stojo prieš Jungtinių Tautų teismą ir yra apgyvendinti atskirai.

Spėjo vėl tapti tėvais

Po sutuoktinių apsilankymo keli teisiamieji vėl tapo tėvais. Tarp tokių laimingųjų yra Serbijos generolas ir 62 metų Ch.Tayloras, kuris vasarį sulaukė dukros.

Galimybe aplankyti 2006 m. pirmieji pasinaudojo Thomaso Lubangos Dyilo žmona ir penki vaikai. Šis 49 metų Kongo sukilėlių lyderis buvo apkaltintas tuo, kad į savo pajėgas verbavo vaikus, vertė juos žudyti, prievartauti ir plėšikauti.

Teismas sumokėjo 16 tūkst. dolerių (pagal dabartinį kursą – 46 tūkst. litų) už jo šeimos skrydį iš Kinšasos, 15 dienų apgyvendinimą viešbutyje, sveikatos draudimą, vizas ir dienpinigius.

Patenkino skundą

Po dvejų metų Th.Lubangos Dyilo senas priešas Mathieu Ngudjolo Chui, kaltinamas dėl skerdynių Bogoro kaime, kur 200 žmonių buvo sudeginti gyvi, paprašė pinigų žmonos ir šešių vaikų apsilankymams tris kartus per metus. Kai teismas bandė apriboti lankymus ir įvesti giminaičių rotaciją, M.Ngudjolo Chui pateikė skundą, ir jis buvo patenkintas. Šiemet kaltinamojo artimųjų kelionėms skirta 26 tūkst. eurų (90 tūkst. litų).

Atsistatydinimo dieną praėjusių metų kovą teismo pirmininkas Philippe'as Kirschas, buvęs Kanados diplomatas, patvirtino, kad M.Ngudjolo Chui šeima turi teisę į kelionių išmokas, nes teisiamojo turimo turto vos pakanka įgyvendinti įsipareigojimus jo išlaikomiems žmonėms.

Šį Ph.Kirscho sprendimą labai kritikavo teismo donorė Italija. Jos poziciją palaikė ir Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. Ši pareiškė: "Nėra jokios priežasties finansuoti šeimos vizitus neturtingiems areštantams, nes tai gali nueiti per toli, ypač todėl, kad teismas miglotai apibrėžia skurdo sąvoką."

Siūlymai taupyti

JAV diplomatas Stephenas Rappas siūlo kitokius būdus kaltinamiesiems bendrauti su artimaisiais, pavyzdžiui, per vaizdo konferencijas. Vašingtonas yra pagrindinis Specialiojo teismo Siera Leonei, kuriame teisiamas Ch.Tayloras, donoras.

"Tai jautrus klausimas, – sakė S.Rappas. – Mes turime užtikrinti humanišką ir tarptautinius standartus atitinkantį elgesį su jais, bet ar turėtume skraidinti jų šeimas tūkstančius kilometrų – labai abejotina. Aš siūlyčiau kitus praktiškesnius budus."

Daug diskutuojama ir dėl to, ar lankymai turėtų būti apmokami tik kaltinamiesiems, ar ir nuteistiems už karo nusikaltimus. Specialusis teismas Siera Leonei svarsto suteikti tokią galimybę ilgas bausmes Ruandoje atliekantiems kaliniams.

"Taip, jie buvo žiaurūs, bet ar mūsų tikslas yra integruoti juos atgal į visuomenę, ar atskirti juos nuo visuomenės?" – klausė teismo aktų registratorė Binta Mansaray.

Areštantai išpuiko

TBT išgirdo raginimus taupyti ir šiuo metu nagrinėja įvairias galimybes – pavyzdžiui, nutraukti subsidijas giminaičių skambučiams arba skraidinti lankytojus tuščiais grįžtančiais karo lėktuvais. Teismas taip pat svarstė finansuoti lankymus iš savanoriško fondo, bet tiek dabartinės tvarkos gynėjai, tiek kritikai smarkiai abejoja, ar kas nors norės tam skirti pinigų.

Kaip reaguos areštantai į galimas permainas, prognozuoti sunku. Bet kai kurie jų nėra iki galo patenkinti ir dabartine tvarka. Ch.Tayloras, pavyzdžiui, skundžiasi dėl europietiško maisto ir kartą teismo posėdį boikotavo dėl to, kad kelias minutes buvo priverstas pasėdėti automobilyje surakintomis rankomis prie teismo pastato. Toks elgesys, anot jo, buvo didžiulė nepagarba.