Miunchene vykusiame susitikime su Armėnijos prezidentu Nikolu Pašinianu ir Azerbaidžano vadovu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) O. Scholzas paragino skubiai pasirašyti taikos sutartį, teigiama kanceliarijos išplatintame pranešime.

„Kancleris teigiamai įvertino abiejų šalių šiandien duotus pažadus nesutarimus ir atvirus klausimus spręsti tik taikiomis priemonėmis ir nenaudojant jėgos“, – priduriama pareiškime.

Oficialių pareiškimų dėl taikos susitarimo nė viena šalis nepateikė.

Tačiau pažadai vengti konflikto rodytų akivaizdų N. Pašiniano politikos pokytį po to, kai jis ketvirtadienį perspėjo, kad Azerbaidžanas planuoja plataus masto karą prieš Armėniją.

Antradienį abi šalys apsikeitė kaltinimais dėl ugnies atidengimo neramioje pasienio teritorijoje. Armėnijos teigimu, per susidūrimą žuvo keturi jos kariai.

Įtampa tarp abiejų Kaukazo kaimynių nemažėja nuo tada, kai Baku praėjusį rugsėjį per žaibišką karinį puolimą atkovojo armėnų gyvenamą Kalnų Karabacho regioną.

Jerevanas nerimauja, kad Baku, atgavęs Kalnų Karabachą, gali organizuoti įsiveržimą į Armėnijos teritoriją ir nutiesti sausumos tiltą į savo Nachičevanės eksklavą tarp Irano ir Armėnijos.

Anksčiau šį mėnesį penktą kadenciją užsitikrinęs Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) trečiadienį savo inauguracijos kalboje pareiškė, kad ne Baku, o Armėnija turi neišspręstų teritorinių pretenzijų.

Kiek anksčiau abiejų šalių atstovai pareiškė, kad taikos susitarimas galėjo būti pasirašytas iki praėjusių metų pabaigos, tačiau tarptautiniu mastu tarpininkaujant taikos deryboms nepavyko pasiekti proveržio.

Per dvišalį susitikimą Miunchene N. Pašinianas šeštadienio rytą JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) pareiškė, kad prasidėjo naujas eskalavimas su Azerbaidžanu, turėdamas omenyje naujausią susirėmimą.

Vėliau šeštadienį, Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, I. Alyevas turėtų surengti atskiras derybas su A. Blinkenu.