Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskyrė 58 metų generolą pulkininką kariuomenės vadu, atleidęs Valerijų Zalužną po ilgai sklandžiusių gandų apie esminį kariuomenės pertvarkymą karo metu.

Po kelių dienų, kai Rusija atsisakė pastangų užgrobti Ukrainos sostinę, V. Zelenskis suteikė O. Syrskiui Ukrainos didvyrio vardą, aukščiausią šalies apdovanojimą. 2022 m. balandžio mėnesio įsake V. Zelenskis gyrė O. Syrskio „asmeninę drąsą“ ir jo „reikšmingą indėlį ginant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

Po šešių mėnesių O. Syrskis privertė Rusiją patirti dar vieną žeminantį pralaimėjimą, jis vadovavo žaibiškam Ukrainos atsakomajam puolimui šiaurės rytiniame Charkivo regione 2022 m. rudenį. Netikėtas puolimas privertė Rusijos pajėgas gėdingai atsitraukti, buvo atkovotos teritorijos.

Nepaisant šių laimėjimų, O. Syrskis nėra toks šlovinamas kaip jo pirmtakas V. Zalužnas, kuriuo žavisi visa šalis ir dievina kariuomenė. Pernai gruodį atlikta apklausa parodė, kad maždaug 48 proc. ukrainiečių nėra girdėję apie O. Syrskį.

Pirmtako priešingybė 

O. Syrskis retai patenka į antraštes, kitaip nei V. Zalužnas ar V. Zelenskis, per dvejus karo metus visame pasaulyje pelnę įžymybių statusą. Palyginti su kitais aukštais Ukrainos pareigūnais, O. Syrskis stokoja charizmos ir tenkinasi sausu oficialiu bendravimu. Tačiau jo bendradarbiai sako, kad jis nėra užsisklendęs tik prie rašomojo stalo. O. Syrskis yra „vienas iš nedaugelio aukšto rango vadų, reguliariai lankančių frontą“, naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas Ilja Jevlašas.

Įtakinga naujienų svetainė „Ukrainska Pravda“ šią savaitę paskelbė komentarą, kuriame sakoma, kad O. Syrskis nėra jautrus nuostoliams. Straipsnyje rašoma, kad jis „pelnė reputaciją žmogaus, kuriam labiau rūpi atlikti darbą, o ne kiek tam bus paaukota gyvybių“. Kariuomenė dažnai skelbia filmuotą medžiagą, kurioje jis matomas vilkintis kovinę aprangą, su šalmu, neperšaunama liemene ir ginkluotas, spaudžiantis ranką ar juokaujantis su kariais apkasuose.

O. Syrskis, kaip ir dauguma vyresniųjų jo kartos karininkų, gimė sovietinėje Rusijoje 1965 m., studijavo Raudonosios armijos akademijoje Maskvoje. Praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį jis buvo dislokuotas Ukrainoje, kuri tuomet priklausė Sovietų Sąjungai. Tačiau Sovietų Sąjungai subyrėjus, jis liko Ukrainoje, studijavo Krašto apsaugos universitete Kyjive ir įstojo į nepriklausomybę atkūrusios Ukrainos kariuomenę.

2000-aisiais jis vadovavo Ukrainos kariuomenės 72-ajai mechanizuotai brigadai, įsikūrusiai Bila Cerkvoje, maždaug už 100 kilometrų į pietus nuo Kyjivo. 2009 m. jis tapo generolu, o vėliau, priklausydamas Ukrainos karinei vadovybei, dalyvavo plėtojant bendradarbiavimą su NATO.

Kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą ir sukėlė separatistinį konfliktą, O. Syrskis tapo vienu iš svarbiausių Kyjivo vadų per karą su Rusijos remiamoms separatistų pajėgomis ir neleido joms užgrobti viso rytinio Donbaso regiono. 2015 m. pradžioje jis koordinavo sunkų pasitraukimą iš Debalcevės – didelio geležinkelio mazgo, kuriame ukrainiečių buvo gerokai mažiau.

Po dvejų metų O. Syrskis buvo paskirtas vadovauti visai Ukrainos karinei operacijai rytuose. Jis buvo atsakingas už kariuomenę palei visą fronto liniją, kuri iš esmės išliko nepakitusi, kol Maskva 2022 m. vasario mėnesį pradėjo plataus masto įsiveržimą iš rytų, šiaurės ir pietų.