Suskaičiavus beveik visus biuletenius, Z. Milanovičius surinko 74 proc. balsų, o jo varžovas Draganas Primoracas, remiamas valdančiosios konservatyvios HDZ partijos, – beveik 26 proc. balsų.

Kroatijos prezidentas vadovauja šalies ginkluotosioms pajėgoms ir sprendžia užsienio politikos klausimus.

Tačiau, nepaisant ribotų įgaliojimų, daugelis mano, kad šis postas yra labai svarbus politinei jėgų pusiausvyrai šalyje, kurią nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais daugiausia valdo HDZ.

Z. Milanovičiaus pergalė sekmadienį vykusiuose rinkimuose – tai dar viena nesėkmė HDZ ir ministrui pirmininkui, nesutaikomam prezidento politiniam varžovui Andrejui Plenkovičiui po lapkričio mėnesį kilusio korupcijos skandalo.

Pirmajame rinkimų rate prieš dvi savaites Z. Milanovičius, remiamas opozicinių kairiųjų socialdemokratų, surinko 49,2 proc. balsų ir vos neužsitikrino pergalės iš karto.

Sekmadienį vykusiame antrajame prezidento rinkimų ture Kroatijos rinkimų komisija užfiksavo beveik 44 proc. rinkėjų aktyvumą, kuris buvo mažesnis nei pirmajame ture.

Rinkimai surengti 3,8 mln. gyventojų turinčiai Europos Sąjungos (ES) ir NATO narei kovojant su alinančia infliacija, plačiai paplitusia korupcija ir darbo jėgos trūkumu.

„Politinis visaėdis“

Nors prezidento funkcijos ribotos, daugelis kroatų vis dar mano, kad valstybės vadovo vaidmuo yra labai svarbus užtikrinant politinę pusiausvyrą ir neleidžiant vienai partijai turėti visų valdžios svertų.

Kroatiją daugiau nei tris dešimtmečius iš esmės valdo tik viena partija – HDZ.

35-erių administratorė iš Zagrebo Mia, nenorėjusi nurodyti savo pavardės, naujienų agentūrai AFP sakė, kad HDZ pernelyg kontroliuoja šalį, o premjeras virsta autokratu.

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose ji savo balsą atidavė už Z. Milanovičių.

58 metų Z. Milanovičius jau beveik du dešimtmečius yra vienas iš pagrindinių ir spalvingiausių Kroatijos politinių veikėjų.

2020 metais iškalbingasis politikas laimėjo prezidento rinkimus žadėdamas propaguoti toleranciją ir liberalizmą.

Tačiau šį postą jis naudojo politiniams oponentams ir ES pareigūnams pulti, dažnai pasitelkdamas įžeidžiančią ir populistinę retoriką.

Z. Milanovičius, kuris smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą, vis dėlto yra kritikavęs Vakarų karinę pagalbą Kyjivui.

„Milanovičius yra savotiškas politinis visaėdis“, – AFP nurodė politikos analitikas Žarko Puhovskis.

Pasak analitiko, Kroatijoje Z. Milanovičius dažnai laikomas simboline, bet vienintelė atsvara vyriausybei ir A. Plenkovičiaus valdžiai.

Jo tiesmukas kalbėjimo stilius stipriai padidino Z. Milanovičiaus populiarumą ir padėjo pritraukti dešiniųjų pažiūrų šalininkų palaikymą.

Sekmadienį, atidavęs savo balsą rinkimuose, Kroatijos prezidentas kalbėjosi su žurnalistais Zagrebe ir kritikavo Briuselį, kuris, pasak jo, daugeliu atžvilgių yra autokratinis.

Ketvirtadienį jis paragino rinkėjus neleisti prezidento išrinkti A. Plenkovičiui, kurį vadina Briuselio klerku.