Pernai Japonija į Pietų Korėją eksportavo alaus už 7,9 mlrd. jėnų (apie 66 mln. eurų), tai sudarė per 60 proc. viso japoniškos alaus eksporto.

Japonijos finansų ministerijos teigimu, eksportas nukrito iki nulio dviem šalims susiginčijus dėl prekybos ir Antrojo pasaulinio karo metais Japonijos įvykdytų nusikaltimų.

Jau rugsėjį eksportas, palyginti su praėjusiais metais, buvo smukęs 99 proc., o tai sukėlė problemų Japonijos alaus gamintojams, tokiems kaip „Kirin“, „Asahi“ ir „Sapporo“.

„Kirin Holdings“ atstovas spaudai atsisakė komentuoti, pabrėždamas, kad bendrovė „stebi situaciją“.

Japoniškų užpilamų makaronų ir sakės eksportas į Pietų Korėją taip pat smarkiai krito.

Dvišaliai santykiai subjuro Pietų Korėjos teismams paskelbus nuosprendžius, kuriai Japonijos bendrovės įpareigojamos kompensuoti žalą Antrojo pasaulinio karo metais priverstinį darbą dirbusiems korėjiečiams.

Tai supykdė Tokiją, japonų politikai tvirtino, kad šis reikalas buvo išspręstas 1965-ųjų metų sutartimi, normalizavusia diplomatinius šalių santykius. Sutartyje taip pat buvo numatytos didelės reparacijos.

Ginčas dėl šalių istorijos peraugo į prekybinį konfliktą, o Japonija pašalino Pietų Korėją iš vadinamojo „baltojo sąrašo“ šalių, kurioms buvo taikoma supaprastinta eksporto kontrolės procedūra.

Savo ruožtu Pietų Korėja atsakė panašiais prekybos apribojimais ir sprendimu nutraukti žvalgybinių duomenų dalijimosi susitarimą, tuo nustebindama analitikus, kurie manė, kad diplomatinis ginčas nepalies bendradarbiavimo gynybos srityje.

Vis dėlto praeitą savaitę Pietų Korėja atsisakė planų nutraukti žvalgybos susitarimą, o abi šalys sutarė kitą mėnesį Kinijoje surengti viršūnių susitikimą.