Pandemijos šalutinis poveikis: elitinės mokyklos bijo bankrotų

Simbolinės nuolaidos

Iš pradžių kiek atsainiai vertinęs COVID-19 grėsmę, Londonas galiausiai skubiai paskelbė karantiną. Tarp įstaigų ir verslo įmonių, kurioms dėl pandemijos teko laikinai sustabdyti savo veiklą, – ir ugdymo įstaigos. Kovo 23-iąją visos Karalystės mokyklos buvo uždarytos, ar visos atsidarys – nežinia.

Prievolė užsidaryti neaplenkė ne tik valstybinių mokyklų, bet ir karališkosios giminės atžalas, kitų aristokratų vaikus ugdančių įstaigų. Kai kurioms jų karantinas tapo egzistenciniu išbandymu: galimybė tęsti veiklą priklausys nuo to, ar, atšaukus apribojimus, auklėtiniai apskritai sugrįš.

Bandydamos iš anksto pelnyti auklėtinių šeimų lojalumą, privačios mokyklos – šiaip jau pagarsėjusios ypatingu šykštumu nuolaidoms – ištikus koronakrizei priėmė sau nebūdingus sprendimus. Net pasaulinė švietimo žvaigždė, Etono koledžas, paskelbė vasaros trimestro kainą sumažinantis 30 proc. Įprastai 42 500 svarų sterlingų (48 300 eurų) metinis mokestis padalijamas į tris išmokas – po vieną už trimestrą. Nuolaidą – logiškas elito ugdymo įstaigos gestas – pasiūlyta skirti labdaros projektams. Koledžo atstovų teigimu, daugelis šeimų netruko pademonstruoti savo geranoriškumo ir jų indėlis, be kita ko, leido padidinti finansinę paramą kai kuriems mokiniams.

Karališkojo berniukų internato, tarp kurio auklėtinių – ir būsimasis karalius princas Williamas, britų premjeras Borisas Johnsonas, pavyzdžiu pasekė ir kitos švietimo įstaigos. Mokyklos pasiūlė nuo 10 iki 50 proc. nuolaidą mokesčiams už likusį mokymosi laiką nuo Velykų iki vasaros atostogų.

Alternatyva netinka

Kai kurie tėvai neslepia: karantinas išgrynino ne tik tikrąsias vertybes, privertė sustoti ir daugiau laiko leisti su šeima, bet ir demaskavo švietimo sistemos trūkumus.

Nors įprastomis sąlygomis privačios mokyklos akivaizdžiai pranašesnės už valstybines, prireikus persiorientuoti į nuotolinį mokymą, elitinės įstaigos pernakt iššvaistė savo pranašumus. Savaime suprantama, kad savo auklėtinių jos nepaliko savarankiškai mokytis – ugdymo procesas operatyviai perkeltas į virtualiąsias klases, mokiniai bendrauja su tais pačiais mokytojais, lygiai taip, kaip anksčiau, išdėstoma nauja pamokų medžiaga, užduodami namų darbai. Tačiau toli gražu ne visiems gerokai daugiau nei 10 tūkst. svarų už trimestrą mokantiems tėvams tai patinka.

Problema, savaime suprantama, ne piniguose: šio sluoksnio atstovai gali sau leisti nebūti smulkmeniški. Tiesiog bendraujant virtualiai mažiau galimybių kurti pedagogikos stebuklus, sunkiau (jei išvis įmanoma) sekti mitus apie ypatingą atmosferą, kurioje paromis gyvena prestižinių mokyklų auklėtiniai.

Socialiniuose tinkluose verda diskusijos, kuriose elitinių mokyklų auklėtinių tėvai neslepia apmaudo. "Pirmosios savaitės parodė, kad namų mokymasis namo vaikams visiškai netinka. Geriau šiuos pinigus skirčiau privačiam mokytojui", – su žiniasklaida apmaudu dalijosi vienas trijų mokyklinio amžiaus vaikų tėvas iš Vakarų Londono.

Svarbiausios pamokos

Tie, kurie savo vaikams renka privačias mokymosi įstaigas, tikisi perkantys savo atžaloms ne tik puikią aukščiausios klasės pedagogų ugdymą bei priežiūrą, bet ir visą būsimojo elito atstovus ugdantį paslaugų paketą.

Internatinėse mokyklose, be puikių apgyvendinimo sąlygų, siūloma ir aukščiausio lygio užklasinė veikla, galimybė sportuoti, muzikuoti, tobulinti kitus išskirtinius gebėjimus. Tačiau labiausiai tokius tėvus masina išskirtinės šiose įstaigose gaunamos pamokos – išugdomas gebėjimas būti elito atstovu.

Anot sociologo Samo Friedmano iš Londono ekonomikos mokyklos, privačių ugdymo įstaigų – pirmiausia elitinio Etono koledžo – absolventai geriau nei kitų įstaigų auklėtiniai išlaiko baigiamuosius egzaminus.

S.Friedmano kartu su kolegomis atliktas tyrimas, kuriame išnagrinėti 1897–2016 m. duomenys, parodė, kad devynių pirmaujančių Didžiosios Britanijos privačių mokyklų absolventai turi 94 kartų daugiau galimybių užimti aukščiausias pozicijas versle ar visuomenėje nei baigę įprastas mokyklas. XIX a. pabaigoje šis skirtumas buvo dar didesnis –  250 kartų.

Etono auklėtinį atpažinsi ne tik iš išvaizdos, bet ir iš kalbos: jis kalba su tam tikru akcentu, vartoja tik šio koledžo bendruomenei būdingą leksiką.

Vis dėlto didžiausia elitinių mokyklų mokinių sėkmės priežastis, lemianti stulbinamas galimybes padaryti karjerą, – mokiniams įskiepijama elitinė laikysena, gebėjimas bendrauti ir diskutuoti bet kuria tema, jie mokomi aprangos subtilumų, etiketo ir kitų paslapčių, padedančių sukurti talentingo žmogaus, nusipelniusio būti elito atstovu, portretą.

"Mokiniai išugdomi pajusti, kaip rengtis, kaip kalbėti, kaip padaryti nepriekaištingą įspūdį. Ir, žinoma, suvokimas turint teisę priklausyti svarbius klausimus sprendžiantiems žmonėms", – sako S.Friedmanas. Etono auklėtinį atpažinsi ne tik iš išvaizdos, bet ir iš kalbos: jis kalba su tam tikru akcentu, vartoja tik šio koledžo bendruomenei būdingą leksiką.

S.Friedmano atliktas tyrimas parodė, kad su tokiu bagažu yra gerokai didesnė tikimybė užimti aukščiausius postus. Todėl Etono koledžo ir kitų elitinių mokyklų absolventai ypač dominuoja tose srityse, kur svarbu kuo nors įtikinti žmones.

Nors privačiose institucijose mokslo šaknis kremta kiek mažiau nei 7 proc. visų šalies mokinių, būtent jie dominuoja tarp kai kurių profesijų atstovų. 37 iš 54 pastarojo meto britų premjerų buvo baigę vieną iš devynių elitinių mokyklų. 65 proc. teismų pirmininkų, 52 proc. diplomatų, 44 proc. žiniasklaidos žvaigždžių ir garsių aktorių, dažnai – žymi dalis vienos kadencijos ministrų, trečdalis kompanijų, kurių akcijomis prekiaujama Londono vertybinių popierių biržoje, valdybų vadovų, – visi jie baigė būtent privačias ugdymo įstaigas.

Mokslai tokiose mokyklose kompensuoja ypatingos kilmės ar išskirtinių talentų stoką – Jungtinėje Karalystėje, anot tyrėjo, gerokai labiau nei kitose šalyse vertinamas įspūdis.

"Žinoma, šios mokyklos pasiūlo pažinčių tinklus, dėl kurių vėliau galima pretenduoti į elitines pozicijas", – sako jis, pabrėždamas, kad senas tradicijas skaičiuojančiuose privačiuose klubuose ne tik leidžiamas laisvalaikis, bet ir sprendžiami verslo reikalai, mezgami kontaktai ir daroma karjera.

Principai ir finansai

Anot Melanie Sanderson, "Gerų mokyklų vadovo" vyriausiosios redaktorės, tėvams nepatinka mokėti už paslaugas, kurių karantino metu jų vaikai negauna. "Mokyklos gerai supranta, kad šeimos turi priežasčių tikėtis nuolaidų ar siūlymo apskritai atsisakyti mokesčio už vasaros trimestrą, ir daugelis jau pateikė tokius pasiūlymus", – sako M.Sanderson. Tačiau tokią prabangą gali sau leisti toli gražu ne visos mokyklos.

Anot ekspertės, tėvai turėtų atsižvelgti į tai, kad mokyklos ir toliau moka atlyginimus mokytojams, kurie, vos tik bus atšaukti karantino apribojimai, tęs darbą įprastu būdu, t.y. vesdami pamokas mokyklose. Ji sako, kad didžioji dalis mokyklų biudžeto išlaidų nepakito. Be atlyginimų mokytojams, tęsiamos ir finansinės paramos programos gerų sporto rezultatų pasiekiantiems auklėtiniams. Kai kurios mokyklos netgi pasistengė, kad per vaizdo konferencijas vyktų chorų ir ansamblių repeticijos. Karantino metu sumažėjo tik išlaidos už šildymą, mokinių maitinimą ar tokias buitines paslaugas kaip auklėtinių kambarių tvarkymas arba drabužių ir patalynės skalbimas.

Šioms mokykloms tenka nešta dar vieną naštą. Reikalaujant pedagogų profsąjungoms, 2018 m. buvo reformuota Mokytojų pensijų sistema, žymiai padidintos įmokos į pedagogų pensijų fondą – jas tenka mokėti ugdymo įstaigoms.

Apeliuojant į auklėtinių tėvus, pabrėžiama privačių mokyklų svarba šaliai – jos reikšmingai prisideda prie Jungtinėje Karalystėje ekonominės veiklos rezultatų. "Oxford Economics" tyrimas skelbia, kad daugiau nei 1 300 privačių mokyklų tiesioginis indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą 2017 m. siekė 6,05 mlrd. svarų (6,9 mlrd. eurų). Čia sukuriama 147 tūkst. darbo vietų, o sumokamų mokesčių apimtys siekia 1,59 mlrd. svarų sterlingų.

Grėsmingos alternatyvos

Jungtinės Karalystės švietimo sistemos analitikai įsitikinę, jei daugelis šeimų nustos mokėjusios už mokslą, rimtų padarinių privačioms mokykloms nepavyks išvengti. "Daugelio mokyklų biudžete nėra didelio rezervo, kurį vėliau būtų galima panaudoti, – žiniasklaida cituoja Nepriklausomų mokyklų tarybos, atstovaujančios privačioms mokykloms, vadovę Julie Robinson. – Mokyklos, su kuriomis kalbėjome, mano patirsiančios skaudžių nuostolių."

Kiti šios rinkos ekspertai net neatmeta bankrotų bangos. Nors ne viena ugdymo įstaiga – kaip ir šeštą šimtmetį skaičiuojantis Etono koledžas – negali skųstis finansinių saugiklių stygiumi, vis dėlto daugybei mokyklų gali tekti spręsti hamletišką – būti ar nebūti? M.Sanderson taip pat perspėja, kad kai kurios mokyklos rugsėjį gali nebeatsidaryti. Juo labiau kad ekonomistai prognozuoja, jog pandemiją seks dar gilesnė recesija nei buvo po 2008-ųjų finansų krizės. Vadinasi, darbo neteks dar daugiau britų, todėl dalies jų vaikams – panašiai kaip kad prieš dvylika metų – teks pamiršti privačias mokyklas ir gręžtis į valstybines. Juo labiau kad kainos už mokslą privačiose įstaigose nesiliauja augusios: kai kur per pastarąjį dešimtmetį jos pakilo bemaž 50 proc.

Problema dar ir ta, kad daugiau nei 5 proc. iš maždaug 540 tūkst. Nepriklausomų mokyklų tarybai priklausančių įstaigų auklėtinių atvyksta iš užsienio. Šiemet jose mokėsi 10 tūkst. studentų iš Kinijos, 5 000 – iš Honkongo, 2 500 – iš Rusijos. Paskelbus karantiną, dauguma jų išskrido namo. Kiek šių mokinių norės sugrįžti į Didžiąją Britaniją ir ar, turint omenyje kelionių apribojimus, apskritai galės? Negana to, sugundyti naujų mokinių bus labai komplikuota – juk švietimo mugės Azijoje ar Europoje, po kurių paprastai labai pagausėdavo naujokų gretos, šiemet nevyks.

Tiesa, yra viena švietimo sistemos kryptis, kuriai koronakrizė – tik į naudą: tai korepetitoriai, mokslo asistentai ir privatūs dėstytojai. Internetinių kursų, skirtų pasiruošti egzaminams ar ruoštis pamokoms, paklausa stulbinamai išaugo.

Pavyzdžiui, Karalystėje populiarioje "BitPaper" programoje siūlomų kursų skaičius, lyginant kovo pradžią ir pabaigą, išaugo penkiolika kartų. O pasiturinčios šeimos, dar prieš prasidedant karantinui, iš "Tutors International" pasirūpino privačiais mokymosi asistentais ir kuratoriais, kurie kartu su savo auklėtiniais ir jų šeimomis pasitraukė karantinui į Šveicarijos kalnų vilas arba Viduržemio jūroje plaukiojančias jachtas.