Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas teigė, kad apie 13–14 tūkst. karių ir policininkų turės būti repatrijuoti kartu su jų įranga, tai taip pat galios „daugeliui misijose dirbančių civilių darbuotojų“.

Jungtinės Valstijos turėjo skirti 1,3 mlrd. dolerių (1,19 mlrd. eurų) iš 5,4 mlrd. dolerių (4,64 mlrd. eurų) dydžio biudžeto, skirto 2025–2026 metų taikos palaikymo operacijoms.

Tačiau dabar šalis informavo JT, kad sumokės tik maždaug pusę šios sumos, tai yra 682 mln. dolerių (586,57 mln. eurų), įskaitant 85 mln. dolerių (73,11 mln. eurų), skirtų naujai tarptautinei kovos su gaujomis misijai Haityje, kurios nebuvo pirminiame biudžete.

Tikimasi, kad Kinija 1,2 mlrd. dolerių (1,03 mlrd. eurų) prisidės prie taikos palaikymo biudžeto, į kurį liepą buvo iš viso nesumokėta įmokų už 2 mlrd. dolerių (1,72 mlrd. eurų).

JT dabar mano, kad nebus pasiekta 16–17 proc. dabartinio taikos palaikymo biudžeto.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) jau seniai tvirtina, kad tarptautinės institucijos naudojasi Jungtinėmis Valstijomis, ir nuo sausio, kai grįžo į Baltuosius rūmus, smarkiai sumažino JAV užsienio pagalbos mastą.

„Žinome, kad tai turės pasekmių, susijusių su paliaubų stebėsena, civilių apsauga, darbu su humanitarais ar kita taikos palaikymo veikla“, – sakė pareigūnas.

Jis teigė, kad karių skaičiaus sumažinimas 25 proc. vyks devyniose iš 11 taikos palaikymo misijų, kurios jau parengė nenumatytų atvejų planus galimam biudžeto mažinimui.

JT taikos palaikymo pajėgos dislokuotos Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, Libano pietuose, Centrinės Afrikos Respublikoje, Pietų Sudane ir Vakarų Sacharoje.

Tai „gali reikšti, kad bus gerokai sumažinta apsauga tokiems dalykams kaip humanitarinės pagalbos konvojai ir nuo pagalbos priklausomi civiliai“, naujienų agentūrai AFP sakė Louis Charbonneau (Lui Šarbono) iš organizacijos „Human Rights Watch“.

„Tikimės, kad JT pirmenybę teiks gyvybes gelbstinčiai humanitarinei ir žmogaus teisių veiklai“, – pridūrė jis.

Richardas Gowanas (Ričardas Govanas) iš analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG) teigė, kad išlaidų mažinimo poveikis „kiekvienu konkrečiu atveju bus skirtingas“.

„Tokioje vietoje kaip Pietų Sudanas, kur taikdariai dideliam skaičiui civilių gyventojų teikia tam tikrą apsaugą ir kur šiais metais buvo beveik kilęs naujas karas, taikdarių skaičiaus mažinimas siunčia labai blogą ženklą“, – sakė jis.