– Ar dėstytojai yra milijonieriai?

– Žinoma, kad ne. Mes nepriskiriami šiai žmonių kategorijai. Nei Lietuvoje, nei tose šalyse, kur aukštasis mokslas yra geriau apmokamas.

– Kaip atsiranda milijonieriai?

– Pasaulyje labiausiai imponuojantis žmogus – Elonas Muskas. Jis finansų pasaulyje atsirado iš niekur, paskui jame susikūrė savo vardą. Pakliuvo aukštų technologijų zonoje. Tai yra pavyzdys, kad žmogaus gebėjimai – unikalus rinkinys, kuris visada sustiprinamas tinkamos išsilavinimo sistemos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar padeda atsiradimas tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku?

– Tai – atsitiktinumo dalykai. Kiekvienas sėkmingas žmogus galėtų papasakoti, kad jo sėkmę yra nulėmęs tam tikrų faktų kratinys.

– Ar E. Musko vaikai bus visuomet turtingi?

– Sunku pasakyti. Tikrai nebus skurdžiai. Pajamų srautas, kuris sugeneruotas „Teslos“ ir kitų E. Muskui priklausančių įmonių – milžiniškas. Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą – sunku nuspėti. Negalime prognozuoti elektromobilių pramonės raidos ir kokia ji bus. Ar eisim aukštyn, ar eisim žemyn. Šiandien – neapibrėžtas reikalas. Vieną kartą gali stipriai katapultuot pirmyn, o kitą kartą pasibaigt.

– Iš kur atsiranda turtingų žmonių?

– Dalis matavimų – paremta akcijų verte. Kaina, kuri yra akcijos biržoje, nieko nepasako. Tikėtina, kad įmonę parduos už gerokai mažesnę kainą. Pagrindinė priežastis, kodėl stebime gerai uždirbančių asmenų prieaugius – švietimas. Šalyse, kuriose mes stebime šitą prieaugį, per 5-6 metus yra pasikeitimų išsilavinime. Išsilavinimas suteikia žmogui įgūdžius, kuriuos jis vėliau realizuoja darbo rinkoje. Šiandien išsilavinimas – pagrindinis sėkmės receptas.

Šiandien išsilavinimas – pagrindinis sėkmės receptas.

– Gal turite studentų, kurie yra turtingesni nei anksčiau būdavo?

– Jauniems asmenims terminas „turtingas“ – per anksti suformuotas. Pajamų prieaugius matome pas vyresnius. Teoriškai, asmenys virš 30 m. gali būti turtingi. Kai žmogus įgavęs minimalią darbinę patirtį, tada geriausiai atsiskleidžia jo įgūdžiai ir talentai darbo rinkoje.

– Ar ne jūsų fakultete buvo pakabintas užrašas, kad „parkuokite automobilius taisyklingai, nes dėstytojai neturi kur statyti dviračių“?

– Tikrai ne. Pas mus dviračiai yra atskirti nuo automobilių.

– Ar gerai, kad yra turtingų žmonių? Ar turėtų būti turtingų žmonių mokestis? Kiek procentų?

– Gerai, kad auga uždirbančių asmenų skaičius. Blogai, kai gilus atotrūkis atsiranda tarp gerai uždirbančių ir mažiau uždirbančių. Tokiais atvejais visuomenė – linkusi poliarizuotis ir atsiranda skirtingi interesai. Naudojame įvairius pajamų nelygybės rodiklius, vienas jų – Gini koeficientas. Pagal Gini koeficientą Lietuva – pasistūmėjusi aukštyn.  2015 m. buvome didžiausia pajamų nelygybės valstybė Europos Sąjungoje. Dabar esame antra pagal didumą. Lietuvą yra aplenkę bulgarai. Perspektyviausias receptas – nesmukdyti tų, kurie daugiausiai uždirba, reikia kelti tuos, kurie uždirba mažiausiai. Vadinasi, reikia geresnės švietimo sistemos ir išsilavinimo.