Šįmet Didžiajam septynetui pirmininkaujantis Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), besitikintis birželį Britanijoje priimti grupės šalių lyderius, per virtualias derybas paragins vos per 100 dienų sukurti naujų vakcinų.

Šiuo metu naudojamoms vakcinoms nuo pandeminio koronaviruso sukurti pasaulio mokslininkams prireikė kiek daugiau nei 300 dienų, ir tai laikoma rekordiniu laimėjimu.

Po viršūnių susitikimo J. Bidenas, B. Johnsonas ir G-7 priklausančių Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai dalyvaus dar viename virtualiame renginyje – kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje, per kurią aptars „atnaujinamą transatlantinį bendradarbiavimą“.

J. Bidenas taps pirmuoju Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvausiančiu JAV prezidentu. Šis žingsnis atspindi naujojo JAV vadovo ryžtingą nusiteikimą keisti kursą po jo pirmtako D. Trumpo propaguoto vienašališkumo, sužlugdžiusio bendradarbiavimą.

Praėjusį mėnesį prezidento pareigas pradėjęs eiti demokratas pirmąją darbo dieną pasirašė įsakus dėl Jungtinių Valstijų sugrįžimo į Paryžiaus klimato susitarimą ir Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO).

Visgi vienos savo pirmtako pozicijos – įtaraus požiūrio į Kiniją – jis neatsisakė.

„Daugiau niekada“

Pekinas nepriklauso G-7 grupei, kurios narėmis yra JK, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija bei JAV, ir Vašingtonas siekia sutelkti turtingas demokratines valstybes kaip atsvarą Kinijai, tvyrant nepasitikėjimui dėl pradinio šios šalies atsako į COVID-19 krizę.

Tuo metu Britanija nori, kad G-7 paremtų siūlomą tarptautinę sutartį dėl pandemijų, kuri turėtų užtikrinti ankstyvuosius perspėjimus ir duomenų skaidrumą kilus naujiems protrūkiams.

Londonas neigia turįs galvoje Kiniją, tačiau ši Azijos valstybė kaltinama iš pradžių bandžiusi sumenkinti naujojo koronaviruso grėsmę ir slėpusi informaciją apie pirminį protrūkį Uhane 2019 metų pabaigoje, taip pat nesuteikusi PSO svarbios pirminės informacijos.

B. Johnsonas taip pat paragins siekti, kad PSO ir tarptautiniai mokslininkai parengtų planą per 100 dienų sukurti naujų vakcinų ir gydymo priemonių.

„Veiksmingų vakcinų nuo koronaviruso sukūrimas siūlo gundančią grįžimo į įprasto gyvenimo vėžes perspektyvą, tačiau negalime užmigti ant laurų. Būdami G-7 lyderiais turime šiandien pasakyti – „daugiau niekada“, – sakė premjeras prieš viršūnių susitikimą.

„Pasitelkę mūsų bendrą išmoningumą galime užtikrinti, kad turėsime vakcinų, gydymo priemonių bei testų ir būsime pasiruošę bet kokioms sveikatos grėsmėms ateityje, kai įveiksime COVID-19 ir drauge atsitiesime stipresni“, – kalbėjo jis.

Tiek B. Johnsonas, tiek Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) taip pat ketina siekti G-7 paramos aprūpinant vakcinomis skurdesnes šalis, ypač Afrikoje, pavyzdžiui, skiriant daugiau lėšų Jungtinių Tautų remiamai programai COVAX.

„Turime reaguoti į šią akį rėžiančią nelygybę“, – sakė E. Macronas trečiadienį susitikime su Afrikos šalių lyderiais.

Klimato krizė

Dabar, kai vakcinacijos kampanijos bent jau Vakaruose įgauna pagreitį, G-7 lyderiai viliasi sutelkti dėmesį į finansinį atsigavimą po karantinų, skaudžiai smogusių daugelio šalių ekonomikoms.

J. Bidenas, palaikantis B. Johnsono deklaruojamą tikslą „atsitiesti stipresniais“, akcentuos G-7 sąjungininkams savo pasiryžimą dėti pastangas, kad ekonomika taptų labiau įtrauki ir prisidėtų prie visų dirbančiųjų, įskaitant moteris ir mažumas, gerovės.

„Prezidentas J. Bidenas taip pat aptars būtinybę investuoti į mūsų kolektyvinio konkurencingumo stiprinimą ir poreikį atnaujinti pasaulines taisykles, siekiant atremti ekonominius iššūkius, kokius kelia Kinija“, – nurodė Baltieji rūmai.

Atnaujintos taisyklės, apie kurias šiuo metu diskutuoja G-7 finansų ministrai, be kita ko, padėtų suderinti apmokestinimą tokių tarptautinių skaitmeninių milžinių, kaip „Google“ ir „Facebook“, kurios pandemijos metu kraunasi didžiulius pelnus.

Lyderiai taip pat pritars neseniai jų šalių užsienio reikalų ministrų paskelbtiems pareiškimams, smerkiantiems vasario 1-osios perversmą Mianmare, dėl kurių šalis sulaukė JAV, JK ir Kanados sankcijų.

J. Bidenas taip pat pasisakys už „energingą priemonių, skirtų kovai su pasauline klimato krize, darbotvarkę“, Britanijai ruošiantis lapkritį Škotijos Glazgo mieste organizuoti pasaulinę klimato konferenciją COP26.

Tačiau prieš tą konferenciją B. Johnsonas viliasi surengti pirmą nevirtualų G-7 viršūnių susitikimą po beveik dvejų metų pertraukos. Jis turėtų vykti birželio 11–13 dienomis Kornvalyje pietvakarių Anglijoje.

Spalio pabaigoje Romoje numatytas Didžiojo dvidešimtuko, kuriam priklauso ir Brazilija, Kinija, Indija bei Rusija, viršūnių susitikimas. Jis įvyks prieš pat COP26 konferenciją, vadinamą paskutine proga pasaulio lyderiams užkirst kelią nekontroliuojamam globaliniam atšilimui.