Buvo ar nebuvo? Šis Hamleto vertas klausimas kamuoja kas penktą amerikietį. Jie abejoja, kad JAV astronautai iš tikrųjų prieš 40 metų išsilaipino Mėnulyje.

Įrodymas: "Apollo 11" komanda Mėnulyje paliko ir JAV vėliavą.

Klausimai be atsakymų

Kodėl 1969 m. padarę tokį proveržį, žmonės nuo 1972 m. nebekelia kojos į Žemės palydovą ir iki šiol jame neįsitvirtino? Kodėl JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) pateiktoje vaizdinėje medžiagoje tiek daug logiškai nepaaiškinamų neatitikimų? Šie klausimai iki šiol duoda peno sąmokslo teorijoms.

Vienas ryškiausių sąmokslo teoretikų yra amerikietis Billas Kaysingas, praėjusio amžiaus šešto dešimtmečio pabaigoje ir septinto dešimtmečio pradžioje dirbęs bendrovėje "Rocketdyne", kuri gamino kosmines raketas "Saturn V". 1974 m. jis išleido knygą "Mes niekada nesame buvę Mėnulyje", kurioje išdėstė argumentus, neigiančius amerikiečių istorinę pergalę.

Ar Jungtinės Valstijos, pralaimėjusios Sovietų Sąjungai varžybas dėl pirmo žmogaus skrydžio į kosmosą, galėjo vos per aštuonerius metus pasivyti varžovus ir išlaipinti savo astronautus Mėnulyje? Kodėl Mėnulyje padarytose nuotraukose nematyti žvaigždžių? Iš kur ant šių nuotraukų atsirado optinių anomalijų? Kodėl kino juosta, kurioje buvo fiksuojamas astronautų nusileidimas ant Žemės palydovo, neištirpo nuo aukštos radiacijos? Kodėl Mėnulio aparato "Eagle" varikliai nusileidimo vietoje nepaliko jokio kraterio ir nepakėlė dulkių debesies? Ir galiausiai, kodėl Mėnulyje įsmeigta Jungtinių Valstijų vėliava plevėsavo, nors beorėje erdvėje neturėtų taip būti?

Išdėstęs visas abejones, B.Kaysingas tvirtina, kad erdvėlaivis "Apollo 11" 1969 m. liepos 16 d. iš tikrųjų pakilo į kosmosą, bet aštuonias dienas skraidė aplink Žemę ir nusileido Ramiajame vandenyne. Liepos 20 d. NASA esą išplatino suklastotą vaizdo įrašą, kuris buvo nufilmuotas karo poligone Nevados valstijos dykumoje.

NASA pateikė naujų įrodymų

Įtarimai dar labiau sustiprėjo, kai prieš keletą metų paaiškėjo, kad NASA ištrynė istorinę vertę turinčius įrašus, kuriuose užfiksuota, žmogus pirmą kartą kelia koją į Mėnulį. Agentūra teisinosi, kad 45 kino juostos ritės, susijusios su misija "Apollo 11", tiesiog pasimetė didžiuliame archyve ir prieš kelis dešimtmečius veikiausiai per klaidą buvo panaudotos dar kartą.

Stiprėjant įtarimams, NASA suskubo atkurti istorinius vaizdus, naudodama kitus, prastesnės kokybės, įrašus (pirmieji žmogaus žingsniai Mėnulyje buvo stebimi ir įrašomi keliose vietose) ir į pagalbą pasikviesdama Holivudo specialistus. Rezultatas netgi pranoko lūkesčius. Dabar NASA tinklalapyje galima rasti aukštos kokybės įrašų – juose ant pirmojo Mėnulio užkariautojo Neilo Armstrongo šalmo netgi aiškiai matomas atspindys, kurio anksčiau nebuvo.

NASA taip pat paskelbė misijos "Apollo 11" garso įrašus. Juose girdima, kaip Mėnulio aparatui nusileidus, N.Armstrongas raportuoja: "Hiustone, kalba "Ramybės bazė". "Erelis" nusileido." Skrydžiu valdymo centras atsako: "Ramiai, jūs nusileidote. Mes čia visi pamėlynavome, bet dabar vėl pradėjome kvėpuoti..."

Dar vienas įrodymas, paskelbtas NASA tinklalapyje, – automatinio zondo "Lunar Reconnaissance Orbiter" šiemet darytos nuotraukos tų Mėnulio vietų, kur vaikščiojo N.Armstrongas su kolega Edwinu Aldrinu ir vėlesnių "Apollo" misijų dalyviai. Pasak NASA atstovų, nuotraukose matomi nusileidimo aparatai, astronautų pėdsakai ir jų palikti instrumentai. Tiesa, vaizdų raiška per prasta, kad ką nors būtų galima įžiūrėti plika akimi.

Senas varžovas neabejoja

Sąmokslo teoretikų argumentus gali nuginčyti trys retroreflektoriai, kuriuos Mėnulyje paliko misijos "Apollo 11" dalyviai. Kiekvienas, turintis specifinę įrangą – teleskopą su lazeriu, – gali pamatyti, kaip lazerio spindulys atsimuša nuo šių prietaisų. Tiesa, jie galėjo būti nuleisti ant Mėnulio paviršiaus žmogui nekeliant ten kojos.

Tačiau šių ir kitų įrodymų pakanka JAV ir SSRS kosminių varžybų dalyviui Aleksejui Leonovui, kuris 1965 m. tapo pirmuoju žmogumi, išėjusiu į atvirą kosmosą, jis šiemet atšventė 75 metų jubiliejų.

"Kalbėti apie tai, kad viskas buvo nufilmuota čia, Žemėje, yra kvaila ir juokinga, – sakė jis Rusijos naujienų agentūrai "RIA Novosti". – Jungtinės Valstijos turėjo visas sistemas, kurios stebėjo raketos paleidimą, įsibėgėjimą, skrydžio orbitos korekciją, nusileidimo kapsulės skrydį aplink Mėnulį ir patį nusileidimą. Dažnai minimas argumentas, kad vėliava Mėnulyje plevėsavo, nors taip neturėtų būti. Bet tais laikais buvo naudojama medžiaga su kietu armuotu tinklu, būtent jis ir sukėlė virpėjimo efektą."