Penkių žemynų šalys pirmadienį oficialiai pasirašė sutartį, numatančią įkurti Kinijos vadovaujamą Azijos infrastruktūros investicijų banką (AIIB), kuris gali tapti varžovu Vašingtono vadovaujamam Pasaulio bankui, Pekinui stiprinant savo diplomatinį ir ekonominį vaidmenį pasaulyje.

Australijos delegacija buvo pirmoji, per ceremoniją Didžiojoje liaudies salėje Pekine padėjusi savo parašus AIIB teisinį pagrindą apibrėžiančiame dokumentų pakete, sakė vienas ten dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas. Vėliau sutartį pasirašė dar 49 šalys steigėjos.

Tikimasi, kad dar septynios valstybės pasirašys steigimo sutartį iki šių metų pabaigos.

Banko įstatinį kapitalą sudarys 100 mlrd. JAV dolerių, o pirmasis įnašas bus 20 mlrd. dolerių, numatoma sutartyje.

Šis pasirašymas „įkūnija konkrečius veiksmus ir pastangas, dėtas visų šalių solidarumo, atvirumo, įsitraukimo ir bendradarbiavimo dvasioje“, po ceremonijos sakė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas).

Pabrėždamas Kinijos vadovaujantį vaidmenį šioje institucijoje, jis pridūrė: „Dabar norime įsiklausyti į jūsų požiūrius ir pasiūlymus.“

Kai kurie analitikai laiko AIIB varžovu Pasaulio bankui ir Azijos plėtros bankui, o Jungtinės Valstijos ir Japonija – pirmoji ir trečioji didžiausios pasaulyje ekonomikos – pabrėžtinai atsisakė prisijungti prie šio projekto.

Anksčiau šį mėnesį JAV federalinės rezervų sistemos vadovas Benas Bernanke (Benas Bernankė) sukritikavo savo šalies įstatymų leidėjus, esą faktiškai paskatinusius AIIB įkūrimą savo reformomis, blokuojančiomis pastangas suteikti besivystančioms šalims svaresnį balsą Tarptautiniame valiutos fonde (TVF).

Pekinas bus pats didžiausias AIIB pajininkas, kurio įnašas į banko kapitalą bus apie 30 proc., rodo asociacijos sutarties straipsniai, paskelbti Kinijos finansų ministerijos tinklalapyje. Antroji didžiausia pajininkė bus Indija (8,4 proc.), o trečioji – Rusija (6,5 procento).

Balsavimo struktūra kai kurioms šalims suteiks šiek tiek daugiau balsų negu priklausytų pagal jų indėlį į banko finansavimą, o prie paskelbtų sutarties straipsnių pridėtame pranešime sakoma, kad Kinija banko valdyboje turės 26 proc. balsų.

Tokiu atveju Pekinas oficialiai neturėtų teisės blokuoti banko sprendimų, bet jo įtaka vis tiek bus neproporcingai didelė. Kinija faktiškai turėtų galimybę blokuoti kai kuriuos sprendimus, kuriems priimti reikalinga 75 proc. balsų dauguma – pavyzdžiui, skiriant banko prezidentą, įšaldant šalių narystę arba keičiant banko nuostatus.

„Kinijos įnašo dydis ir balsų galia steigiant AIIB yra natūralus rezultatas, pagrįstas taisyklėmis, nustatomomis visų narių“, – Kinijos valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė finansų viceministras Shi Yaobinas (Ši Jaobinas).

„Kinija sąmoningai nesiekia veto teisės“, – pridūrė jis ir nurodė, kad šalies indėlis gali dar labiau sumažėti, prie AIIB prisidedant naujoms narėms.

Iš ne Azijos šalių didžiausią indėlį į AIIB iždą įneš Vokietija – 4,5 procento. Prancūzijos įnašas sudarys 3,4 proc., o Brazilijos – 3,2 proc. banko kapitalo.

Tikimasi, kad AIIB pradės veiklą vėliau šiais metais, o jo būstinė bus Pekine, nors Indonezija ragino ją įkurdinti Džakartoje. Šis faktas dar labiau įtvirtina Kinijos vadovaujantį vaidmenį šioje institucijoje.

Vis dėlto visi finansiniai terminai steigiamojoje sutartyje yra įvardyti JAV doleriais, o ne Kinijos juaniais. Be to, AIIB oficialioji kalba bus anglų.

Tik 50 iš 57 šalių, pateikusių prašymus tapti banko steigėjomis, pirmadienį pasirašė steigiamąją sutartį Pekine. Kinijos finansų ministerija nurodė, kad kitos septynios šalys (Danija, Kuveitas, Malaizija, Filipinai, Lenkija, Pietų Afrikos Respublika ir Tailandas) dar nėra ratifikavusios reikalingų sutarčių.

Vašingtonas siekė įtikinti savo sąjungininkus nedalyvauti šiame projekte, bet Europos šalys, tarp jų Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija nedelsdamos prie jo prisijungė, siekdamos sustiprinti ryšius su antrąja didžiausia pasaulyje ekonomika.

Kyla tam tikras susirūpinimas dėl šio skolintojo, ketinančio finansuoti infrastruktūros projektus Azijoje, skaidrumo. Taip pat nerimaujama, kad Pekinas naudos AIIB savo geopolitiniams ir ekonominiams interesams skatinti, didėjant Kinijos įtakai regione.

Steigiamosios sutarties straipsniuose pažymima, kad AIIB prezidentas privalo būti Azijos regiono atstovas ir kad jis galės dirbti ne ilgiau negu dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.