„Kalbame apie signalą iš mūsų vyriausybių, kad Vakarų Balkanai yra svarbūs ES“, – Budapešte sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Schallenbergas. Vadinamosios C5 grupės – Austrijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos – užsienio reikalų ministrai susitiko Vengrijos sostinėje ir pareikalavo, kad spalį vyksiančiame kitame ES viršūnių susitikime šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę.

Per pastarąjį ES lyderių susirinkimą birželį ES kandidačių statusas buvo suteiktas Rusijos puolamai Ukrainai ir Moldovai. Bosnija ir Hercegovina, vis dar kenčianti 1992–1995 m. karo padarinius, per tą viršūnių susitikimą buvo apeita. Kai kurios Vakarų Balkanų šalys, pavyzdžiui, Serbija ir Juodkalnija, jau kurį laiką derasi dėl narystės ES. Kandidačių statuso dar neturi tik Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas.

C5 šalių grupė buvo įkurta 2020 m., iš pradžių siekiant sustiprinti regioninį bendradarbiavimą per pandemiją. Budapešte vykęs susitikimas buvo pirmasis nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Dalyvės kai kuriais klausimais ne visiškai sutaria, pripažino A. Schallenbergas. Visų pirma manoma, kad Vengrija laikosi švelnesnės nei kitos ES šalys užsienio ir energetikos politikos Rusijos atžvilgiu.