Rezultatai rodo, kad ir po penkerių rinkimų per dvejus metus šalis išlieka politiškai susiskaldžiusi, o politinė aklavietė tikriausiai tęsis.

Europos Sąjungos narės Bulgarijos, kurios visuomenė itin nesutaria dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, konservatyvi partija GERB per sekmadienio balsavimą surinko maždaug 26,5 proc. balsų ir nedidele persvara lenkia 24,9 proc. balsų gavusią liberalios centristų partijos „Tęsiame permainas“ (PP) ir liberaliajam konservatizmui atstovaujančio aljanso „Demokratinė Bulgarija“ (DB) koaliciją, nurodo Centrinė rinkimų komisija.

Prorusiška ultranacionalistų partija „Vazraždane“ („Atgimimas“) liko trečioje vietoje. Ji gavo 14,3 proc. balsų – daugiau nei maždaug 10 proc. per praėjusius rinkimus spalio mėnesį.

Nežinomybė išlieka. Nauji rinkimai tikėtini dar vasarą.

4 proc. slenkstį įveikė ir į 240 vietų parlamentą taip pat pateko dar trys partijos.

Analitikų nuomone, GERB šansai susirasti partnerius koalicijai ir valdyti šią Balkanų šalį yra menki.

Antroje vietoje likusi PP/DB, kuriai vadovauja Harvarde išsilavinimą įgijęs verslininkas Kirilas Petkovas, ilgametį GERB lyderį ir buvusį šalies premjerą Boiko Borisovą (Boiką Borisovą) kaltina korupcija.

2020 metais Bulgariją sukrėtę didžiuliai protestai prieš kyšininkavimą užbaigė B. Borisovo valdymo dešimtmetį ir išprovokavo virtinę rinkimų.

K. Petkovas 2022 metais trumpai dirbo premjero poste, bet jo koalicija subyrėjo nesutariant dėl paramos Ukrainai.

Nors priklauso ES ir NATO, Bulgarija yra istoriškai ir kultūriškai artima Rusijai.

Jei nepavyks suformuoti vyriausybės, šalį toliau valdys laikinieji ministrų kabinetai, paskirti prorusiško prezidento Rumeno Radevo. Šis griežtai nepritaria tam, kad Ukrainai būtų siunčiama ginklų ir šaudmenų.

„Nežinomybė išlieka. Nauji rinkimai tikėtini dar vasarą“, – sakė Parvanas Simeonovas iš „Gallup International“.