Buvusio Pietų Afrikos Respublikos prezidento, Nobelio taikos premijos laureato Nelsono Mandelos jėgos, atrodo, silpsta. Medikams vėl teko gelbėti 94 metų politiką, kuriam atsinaujino kvėpavimo takų infekcija.

Sveikata silpsta

94 metų N.Mandela PAR sostinės Pretorijos ligoninėje atsidūrė prieš kelias dienas. Pasak gydytojų, jam atsinaujino kvėpavimo takų infekcija.

Savaitgalį ligoninės gydytojai paskelbė, kad politikas jau kvėpavo be aparatų, bet pridūrė, kad N.Mandelos būklė – sudėtinga, nors stabili. Šeštadienį buvęs PAR vadovas buvo hospitalizuotas – jau ketvirtą kartą per pastaruosius septynis mėnesius.

Visgi milijonams N.Mandelos gerbėjų visame pasaulyje tai buvo vilties žiburys, kad buvęs PAR lyderis atsigaus.

Tačiau N.Mandelos atstovai buvo priversti pripažinti, kad vieno žymiausių ne tik Afrikos, tačiau ir pasaulio politikų N.Mandelos sveikata diena iš dienos silpnėja.

Po to, kai pirmąsyk buvo paguldytas į ligoninę dėl kvėpavimo takų infekcijos, N.Mandela vis rečiau rodėsi viešumoje.

Beje, sveikatos problemų buvęs PAR lyderis turėjo ir anksčiau. Būnant 83 metų jam buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Laimė, liga buvo visiškai išgydyta.

"Šalies gydytojas"

N.Mandela išgarsėjo kaip kovotojas už juodaodžių PAR gyventojų teises. Tiesa, už pasipriešinimą apartheidui jis 27 metus praleido kalėjime.

Išėjęs į laisvę 1990 m. po ketverių metų jis tapo pirmuoju juodaodžiu PAR prezidentu.

Nors priešinosi baltaodžių mažumos režimui, išrinktas šalies vadovu jis nukreipė šalį nacionalinio susitaikymo keliu. N.Mandela siekė, kad būtų atkurtas juodaodžių daugumos orumas, ir stengėsi užtikrinti baltaodžius, jog jiems nereikia bijoti naujų pokyčių.

1994 m. tapęs PAR vadovu jis pareiškė: "Žengiame į susitarimą, kad kursime visuomenę, kurioje visi Pietų Afrikos gyventojai, tiek juodaodžiai, tiek baltaodžiai, galės išdidžiai eiti be baimės savo širdyse, užtikrinant jų neatsiejamą teisę į žmogiškąjį orumą – vaivorykštės tautą, taikoje su savimi ir pasauliu."

1993 m. N.Mandela kartu su kadenciją baigiančiu PAR prezidentu Frederiku de Klerku gavo Nobelio taikos premiją.

Desmondas Tutu, anglikonų arkivyskupas iš PAR, taip pat apdovanotas Nobelio taikos premija, pabrėžė, kad kalėjime praleisti metai N.Mandelą pavertė "šalies gydytoju".

"Jis išėjo būdamas daug didesnė asmenybė negu žmogus, kuris ten įžengė... Žmogus, kuris jautė užuojautą, didelę užuojautą – netgi savo kankintojams. Jis išmoko suprasti žmogiškųjų būtybių trūkumus bei silpnybes ir kilniau vertinti kitus", – sakė dvasininkas.

N.Mandela PAR vadinamas jo genties vardu – Madiba. Politikas visuomet mokėjo užburti savo klausytojus savikritišku humoru ir žmoniškumu.

N.Mandela visuomet pabrėždavo visų PAR gyventojų lygybę, kad ir kokia būtų jų odos spalva. Nors buvo kalinamas beveik tris dešimtmečius, su savo kalintojo apartheido architekto Hendriko Verwoerdo našle jis gėrė arbatą, o apsivilkęs regbio komandos "Springboks" marškinėlius atvyko pasveikinti šio baltaodžių klubo su pergale per 1995 m. regbio pasaulio čempionatą.

N.Mandela yra sakęs: "Visą savo gyvenimą buvau paskyręs šiai Afrikos žmonių kovai. Kovojau prieš baltųjų dominavimą ir kovojau prieš juodųjų dominavimą. Branginau demokratijos ir laisvos visuomenės idealą. ...> Tai idealas, dėl kurio esu pasiruošęs mirti."

Politinis aktyvistas

N.Mandela daug nuveikė PAR visuomenės labui. Jis daug dėmesio skyrė šalies jaunimui, iš verslo surinktas lėšas nukreipdamas mokyklų statybai atokiose teritorijose.

2005 m. nuo AIDS mirė jo sūnus, todėl N.Mandela ėmė aktyviai rūpintis šios ligos pažabojimu PAR.

Vienas pastarojo meto N.Mandelos pasiekimų tarptautinėje arenoje buvo jo pagalba siekiant, kad 2010 m. pasaulio futbolo čempionatas būtų surengtas PAR ir pirmąkart – Afrikos žemyne.

Jis pradžiugino žiūrovus per finalo rungtynes, atvažiuodamas golfo automobiliuku. Minia tada plyšo iš džiaugsmo.

Po čempionato PAR prezidentas Jacobas Zuma sakė, kad nacionalinio pasididžiavimo pakilimas dėl šio turnyro priartino šalį prie N.Mandelos vizijos išsipildymo.

"Labai priartėjome, jeigu dar visiškai nepasiekėme, prie jūsų, Tėve, svajonės apie vieną tautą, vieningą savo įvairove, švenčiančią savo pasiekimus ir dirbančią kartu", – tada kalbėjo šalies vadovas.

Laukiant vyriausybės žadėtų naujienų iš ligoninės, kurioje gydomas N.Mandela, tūkstančiai PAR gyventojų įvairiose šalies šventovėse meldė buvusiam prezidentui sveikatos.

"Mes linkime jam kuo greičiau pasveikti. Jis turi pasveikti, – sakė Mlugisi Sekhosana. – Mes visi puikiai žinome, kiek daug jis padarė mums ir mūsų šaliai. Visa šalis, tiek baltieji, tiek juodaodžiai, linki jam pasveikti."

N.Mandelos biografija

– Gimė 1918 m. liepos 18-ąją Mvezo kaime Transkėjoje, viename iš neturtingiausių PAR regionų.

– Tikrasis vardas Rolihlahla Dalibhunga Mandela. Anglišką vardą jam suteikė jo mokyklos mokytojas.

– Studijuodamas Fort Hero universiteto koledže šalies pietryčiuose N.Mandela įsitraukė į politinę veiklą, tapdamas aktyvistu. 1952 m. Johanesburge jis įkūrė pirmąją juodaodžių advokatų kontorą kartu su kitu aktyvistu Oliveriu Tambo.

– 1961 m. jis tapo Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) ginkluoto pogrindinio sparno "Umkhonto we Sizwe" ("Tautos ietis") vyriausiuoju vadu, o kitais metais išvyko mokytis karybos Alžyre ir Etiopijoje.

– Po ilgiau nei metus trukusios pogrindinės veiklos N.Mandela buvo suimtas ir 1964 m. nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Teismas vyko Johanesburgo priemiestyje Rivonijoje, kur jo paskelbta kalba vėliau tapo kovos su apartheidu judėjimo manifestu.

– N.Mandela 18 metų buvo kalinamas Robeno saloje. 1982 m. jis buvo perkeltas į Keiptauno Polsmoro kalėjimą, vėliau – į Viktor Fersterio kalėjimą netoli Perlo.

– Tarptautinei bendruomenei griežtinant sankcijas PAR, radikalusis prezidentas Pieteris Willemas Botha pasitraukė iš posto. Jį 1989 m. pakeitė nuosakusis F.de Klerkas. Šis 1990 m. nurodė paleisti N.Mandelą.

– 1994 m. N.Mandela buvo išrinktas PAR prezidentu. Tiesa, prezidento poste jis dirbo tik vieną penkerių metų kadenciją. Iš jo pasitraukęs 1999 m. pradėjo tarpininkauti sprendžiant konfliktus, ypač per karą Burundyje.

– 1998 m. minėdamas savo 80-ąjį gimtadienį N.Mandela, išsiskyręs su savo ankstesne žmona Winnie Madikizela-Mandela, susituokė su velionio Mozambiko prezidento Samoros Machelo našle Graça Machel. N.Mandela turi tris dukras: Maki, Zindzi ir Zenani.

– 2004 m. gegužę N.Mandela paskelbė rečiau dalyvausiantis viešoje veikloje, kad galėtų pasidžiaugti "daug ramesniu gyvenimu" su savo šeima ir draugais.

– 2009 m. Jungtinės Tautos jo gimtadienį paskelbė Tarptautine N.Mandelos diena ir taip pirmąkart pagerbė jo asmenybę.